Socialinę pašalpą gali gauti gyventojai, kurių pajamos neviršija 350 Lt. Pašalpų gavėjų turtas turi neviršyti savivaldybėse nustatytų skirtingų normatyvų. Maksimali pašalpa – 350 Lt. Nuo kitų metų pasikeitus tvarkai pašalpas skirstys pačios savivaldybės.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pabrėžė, kad nuo kitų metų į socialinę pašalpą gaunančius rajono gyventojus bus žiūrima akyliau. Merą neramina 900 rajono gyventojų, kurie visiškai neturi turto.
„Solidaus amžiaus žmogus ir nulis turto. Tai vis gal kokiame lagamine turi. O tada jau ir tikrinsime. Perimame funkciją (skirti paramą – DELFI) ir kitos išeities nėra“, - kalbėjo rajono vadovas.
Turtuolis su pašalpa
Pasak A. Vrubliausko, šiuo metu galiojanti tvarka, skiriant paramą, dviprasmiška. Žmogui ji skiriama pagal turimą turtą ir pajamas, tačiau iš tiesų jis gali neturėti registruoto turto, bet gali turėti milijoną litų savo sąskaitoje.
„Veiksime kūrybiškai. Iki šiol buvo žiūrėta pro pirštus“, - pripažino meras.
Meras patvirtino, kad reiškinys, kai pašalpą gauna nelegaliai dirbantys gyventojai, gana gaji. Skaičiuojama, kad apie 20-25 proc. socialinės pašalpos gavėjų išmokas gauna nepagrįstai.
„Daugiausia nerimo kelia tie, kurie turi nulį turto, ilgalaikiai bedarbiai. Jau nuo naujų metų pradėsime tikrinti“, - sakė jis.
Tikisi sutaupyti
Zarasų rajono savivaldybės meras Arvydas Steponavičius pasakojo, kad su seniūnijų atstovais jau buvo susėsta ir aptarta, kaip reikės nuo kitų metų prižiūrėti socialinių pašalpų skyrimą.
„Akcentuota tai, kad seniūnai patys daugiau žiūrės, kas slepia pajamas. Tačiau nedarysime to drastiškai, - kalbėjo meras. - Jei koks žmogelis pakasė bulves kaimynui ir už tai gavo 20 Lt, tai nežiūrėsime, bet yra tokių, kurie miškus pjauna, nelegaliai dirba. Į tuos bus atkreiptas dėmesys“.
Zarasų rajono savivaldybėje akyliau stebint socialinės pašalpos gavėjus tikimasi sutaupyti 100-200 tūkst. Lt. Iš viso per metus socialinei paramai išleidžiama apie 6 mln. Lt.
Liūdina savigarbos stoka
Klaipėdos rajono savivaldybė lapkritį socialinę pašalpą išmokėjo 1720 asmenų (iš viso rajone – 51 tūkst. gyventojų).
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė teigė, kad pašalpos skyrimo pagrįstumas buvo stebimas ir anksčiau.
„Mums ir iki šiol niekas netrukdė to daryti. Neturėjome pakankamai pajėgų, bet ir dabar jų nepadaugės. Naujų etatų neplanuojame. Būtume nesuprasti, jei jie būtų įsteigti papildomam tikrinimui“, - teigė pašnekovė.
Savivaldybės atstovė tvirtino, kad ir anksčiau pakankamai aktyviai buvo sekama, ar pašalpos gavėjęs iš tiesų yra jos nusipelnęs.
„Tik dabar sulauksime daugiau bendruomenės pagalbos. Bus sudaryta komisija seniūnijoje, kuri nagrinės kai kuriuos atvejus. Ją sudarys ir vietiniai žmonės, kurie situaciją žino geriau“, - pasakojo moteris.
Vis dėlto D. Gumuliauskienė pritarė, kad be pagrindo išmokas gaunančių asmenų yra pakankamai.
„Mane liūdina tas faktas, kad yra tarsi pasididžiavimas tuo, kad pavyko kažką apgauti, kažką gauti ir labai gaila, kad lietuviai, turėdami tokią turtingą istoriją, išlaiko tokį sindromą. Man atrodo, kad reikia patiems keistis ir būti išdidesniems“, - svarstė savivaldybės atstovė.
Pašnekovė priminė atvejus, kai paramą tikisi gauti, pavyzdžiui, pakankamai brangų automobilį įsigiję gyventojai.
„Žmogus pirko automobilį už 20 tūkst. Lt. Manau, kad kaip socialinės pašalpos gavėjui, neturinčiam pinigų kasdieninėms reikmėms, tai yra pakankamai brangi mašina. Tuomet kviečiame pasiaiškinti, o sako, kad mama davė ar teta paskolino. Sunkiai mus įtikina, kad neturi pinigų maistui, o perka tokią mašiną. Tai šiuos pinigus įrašome į gyventojo pajamas ir pašalpos žmogus nebegauna“, - teigė Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė.
