Kovoje su „šešėliu" daugiausiai nerimo kelia vežėjai ir NT tarpininkai

Nors iki galo nesutariama, kokią dalį Lietuvoje užima „šešėlinė" ekonomika, tačiau pripažįstama, kad jos dalis kiek mažėja. Didžiausiu Mokesčių inspekcijos galvos skausmu dabar įvardijamos pervežimo bendrovės ir nekilnojamojo turto tarpininkai, o nuolatiniu rūpesčiu – labiausiai augančios statybos ir mažmeninė prekyba.

„Jeigu mažmeninėje prekyboje ir statybų sektoriuje, kiek mes nekalbėtume, kad ten yra šešėlinio verslo, mokesčių sumokėjimas auga, tai mes tikrai turime klausimų nekilnojamojo turto tarpininkavimo sričiai ir pervežėjams", – žurnalistams konferencijoje „Šešėlinis verslas – iššūkiai ir realybės" sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas.

„Šešėlis pasireiškia daugelyje sričių. Statyba ir kova su „vokeliais" yra tradicinės, o ateinančiais metais mes didesnį dėmesį skirsime tokioms sritims kaip elektroninė prekyba, užsienio įmonių buveinių neįregistravimas Lietuvoje, prekybai akcijomis", – tęsė jis.

Statistikos departamento duomenimis, neapskaitytos ekonomikos dalis Lietuvoje gali būti 14,5 proc. BVP, tuo tarpu verslininkai skaičiuoja, kad „šešėlinė" ekonomika Lietuvoje gali sudaryti ir iki 25 proc.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai „šešėlinės" ekonomikos apraiškų nustatoma mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, pramonėje ir energetikoje, statyboje.

Pusė statybininkų sako, kad „šešėlis" yra

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atliktu tyrimu nustatyta, kad 33 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad jų verslo šakoje „šešėlinė" ekonomika egzistuoja. Taip manė net pusė apklaustų statybos verslo atstovų.

„Didesnių įmonių vadovai labiau nei mažesnių yra linkę teigti, kad jų versle yra „šešėlinė" ekonomika", – konferencijoje sakė LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas.

25 proc. manančiųjų, kad jų verslo šakoje yra „šešėlinė" ekonomika, teigia, kad ji sudaro ketvirtadalį visų šakos pinigų.

Daugiausiai manančių, kad „šešėlinė" ekonomika egzistuoja yra Kauno ir Tauragės rajone.

LVDK duomenimis, verslininkai mano, kad verslo sąlygoms didžiausios įtakos turi korupcija, „šešėlinė" ekonomika, nekilnojamojo turto kainos ir pasiūla, o mokestinė aplinka nurodoma penktoje vietoje.

„Šešėlis" auga kartu su visa ekonomika

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad kitais metais laukiama pirmojo ryškaus „šešėlinės" ekonomikos sumažėjimo požymio – nuo 20 proc. ji turėtų sumažėti iki 17 proc. visos šalies ekonomikos.

„Netgi tai nereiškia, jog šešėlinis verslas mažėja, jis tiesiog auga vienodais tempais arba šiek tiek lėčiau su visa bendra ekonomika. Norint, kad įvyktų tikras, esminis lūžis, tas procentinis sumažėjimas turi būti drastiškas prie tokių ekonomikos augimo tempų", – sakė jis.

LLRI prezidento nuomone, tai rodo, kad legali veikla vis dar nėra tokia patraukli kaip nelegali veikla, todėl būtina palengvinti veiklos sąlygas legaliai dirbančioms įmonėms.

Premjeras Gediminas Kirkilas pripažino, kad Lietuva šiuo metu atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Statistikos departamentas sako turintis tik 2000-2002 metų duomenis, kuriais remiantis, Lietuva buvo viena pirmųjų tarp turinčių didžiausią „šešėlinės" ekonomikos dalį.