aA
Panašu, kad situacija darbo rinkoje pamažu gerėja – nedarbas mažėja beveik visoje Lietuvoje, tačiau Joniškyje per nepilnus metus nedarbas sumažėjo beveik perpus. Kovoje su bedarbiais ir šešėliu savivaldybė kartu su Užimtumo tarnyba (UŽT) ėmėsi nepopuliarių metodų. Pasak UŽT, juos galima pritaikyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Apie tai diskutuojama laidoje „Delfi tema“.

Bedarbių sumažėjo beveik perpus

Šiemet per 10 mėnesių Joniškyje bedarbių skaičius sumažėjo beveik perpus, t. y. nuo beveik 20 proc. sausį iki 11 proc. spalį. Metų pradžioje šiame rajone buvo registruota 2390 bedarbiai, dabar jų liko 1400.

Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius laidoje „Delfi tema“ pasakojo, kad seniūnijose nuolat vyksta darbdavių, darbuotojų ir Užimtumo tarnybos susitikimai, individualiai sprendžiamos nedarbo ir nelegalaus darbo problemos.

Šie susitikimai kiekvienoje seniūnijoje vyksta porą kartų per metus, juose privaloma dalyvauti visiems Užimtumo tarnyboje (UŽT) registruotiems rajono bedarbiams. Į susitikimus atvyksta ir nemažai darbdavių, siūlančių po 2-3 darbų kiekvienam bedarbiui.

„Vykdomi bendro susitikimai seniūnijose su ieškančiais arba piktybiškai neieškančiais darbo ir būnančiais šešėlyje, Užimtumo tarnybos atstovais, darbdaviais, visų sričių savivaldybės specialistais. Identifikuojame daug piktybinio darbo vengimo faktų, kai žmonės nori būti šešėlyje.

Ši problema – dvipusė: nedidelė dalis atvejų, kai darbdavys nori, kad darbuotojas būtų šešėlyje, ir didžioji dalis, kai pats žmogus nori būti šešėlyje. Žinoma, dar yra dalis, kuri tiesiog niekada nedirbo ir planavo nedirbti“, – apie sukurtą „nepakantumo atmosferą“, kuri leido pasiekti tokių efektyvių rezultatų, pasakoja meras.

Kovoje su nedarbu ir šešėliu Joniškis ėmėsi nepopuliarių metodų: bedarbių sumažėjo perpus
© DELFI / Tomas Juodelis

Žmonės randa įvairių priežasčių nedirbti

V. Gailius mini įvairius žmonių pasiteisinimus, dėl kurių vengia dirbti. Dažniausiai nurodomos priežastys – susisiekimo problemos ir šeimos narių priežiūra.

„Yra savivaldybės administracijos specialistų, kurie sprendžia socialinius klausimus dėl, tarkime, slaugomų senyvo amžiaus tėvų ar senelių. Jie pašalina šią problemą, išaiškindami socialinių paslaugų tinklą ir galimybes.

Dėl vaikų užimtumo ar darželių – jei žmonės sako negalintys eiti į darbą, nes negali ir neturi, kur palikti mažamečių vaikų, arba darželis per trumpai dirba, arba neatveža į darželį, tai mes ir atvežame, ir darželis dirba tiek, kiek reikia. Ir ne po metų, o jau rytoj dirba. Jei nėra vietų darželyje, jų atsiranda.

Jei nėra autobuso atvykti į darbo vietą, koreguojami maršrutai, ir autobusai yra. (...) Bedarbiai nuolat nurodo susisiekimo problemą, tačiau kai atvažiuoji į seniūnijos Užimtumo dienos renginį, kartais nelabai randi, kur pastatyti automobilį šalia, tarp jų yra ir pakankamai prabangių automobilių“, – pasakoja Joniškio rajono meras.

Kaip kovoja su piktybiniais bedarbiais

Išsprendus šias atsiradusias kliūtis, sprendžiamas piktybinių bedarbių arba dirbančiųjų šešėlyje klausimas. Jie šalinami iš UŽT sąrašų, jei atsisako dirbti.

Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba
© Sekundė.lt

„Viena iš didžiausių (nedarbo – Delfi) priežasčių – finansinis neraštingumas. Žmonės yra neatsakingai prisiėmę greitųjų paskolų. Pavyzdžiui, turi penkias sutartis: kad išieškojimo procesas nevyktų, žmogus nori būti šešėlyje ir darbdaviui sako, kad nori būti šešėlyje. Šiais klausimais padedame, reikdami teisinių paslaugų pasiūlymus, esame ją nupirkę ir teikiame ilgalaikiams bedarbiams.

Teisininkai padeda refinansavimo klausimais. Kitas dalykas tai – Atsakingojo skolinimosi principo pažeidimas, kai viena greitųjų paskolų bendrovė suteikia kreditą, kita suteikia dar vieną, nors matydama situaciją, to nebegalėjo daryti. Tai yra ir tokių sprendimų.

Dar vienas dalykas – yra žmonių, kurie vengia ir nenori išlaikyti vaikų. Ši kategorija taip pat nori būti šešėlyje ir netgi verčia darbdavius tą daryti. Svarbiausia, kad mes sužinome, kad jie yra šešėlyje. Daugelis pasako – dirbu su paslaugų kvitais 12 mėnesių per metus, nes taip nori darbdavys.

Kaimynas arba seniūnas pamato, kad žmogus, atėjęs į Užimtumo tarnybos inicijuotą renginį, deklaruoja, kad jis nedirba, nors seniūnas jį kiekvieną dieną mato pas ūkininką, dirbantį tuos darbus, kurie negalėtų būti dirbami 12 mėnesių (su paslaugų kvitais – Delfi), o tik du mėnesius per metus, ir tam tikras darbų sąrašas. Tokia – nepakantumo atmosfera: tiek darbdaviai, norintys turėti darbuotojus šešėlyje, tiek žmonės supranta, kad mes matome“, – kaip sprendžiamos problemos vardija pašnekovas.

Dalyvavimas – privalomas

Dalyvavimas šiuose darbdavių ir bedarbių susitikimas – privalomas. To nepadarius, asmens nebelieka sąraše. Meras pažymi, kad į UŽT renginius ateina ir neblaivių asmenų, taip pat paaiškėja, kurie gyventojai važinėja į užsienį padirbėti.

Kovoje su nedarbu ir šešėliu Joniškis ėmėsi nepopuliarių metodų: bedarbių sumažėjo perpus
© V.Cesevičiūtės nuotr.

„Vien tai, kad jam reikia ateiti, jau yra iššūkis. Daugelis išsiblaivo ir ateina blaivūs, bet ateina ir tokių, kurie yra išgėrę. (...) Tikriausiai atsisijoja ir tie, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, bet yra mėnesio ar 2-3 savaičių darbuose kaimyninėje ar Skandinavijos šalyje“, – pavyzdžius pateikia V. Gailius.

Kaip sako, dėl piktybinių asmenų savivaldybėje priimti kategoriški politiniai sprendimai neberemti jų: „Reaguojame į atvejus, kai žmonės piktybiškai atsisako ir vengia dirbti. Kalbame apie išmokas, socialinius būstus – jei žmogus piktybiškai vengia dirbti, priimti politiniai sprendimai dėl būsto šildymo kompensavimo ir kitų dalykų.“

Užimtumo tarnyba: Joniškio atvejį galima pritaikyti bet kur

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė mano, kad Joniškio rajono gerąją praktiką galima pritaikyti bet kur Lietuvoje.

„Šis pavyzdys rodo, kad tai yra efektyvu ir veikia. Reikia nebraižyti raudonų linijų ar ribų, o tiesti tiltus, bendradarbiauti ir aiškiai komunikuoti. Turi būti bendras tonas, bendradarbiavimas ir pasakymas, kad visuomenė netoleruoja nelegalaus darbo arba piktybinio nedarbo.

Labai reikia atskirti nenorą ir negalėjimą. Jei žmogus negali dirbti dėl tam tikrų kliūčių, reikia jas šalinti, ir mes drauge su savivalda jas šaliname. Jeigu nenori, turime aiškiai pasakyti, ko mes netoleruosime, nes visuomenei žmogus naudingas, kurdamas pridėtinę vertę. Joniškio rajone ši žinia yra aiškiai skleidžiama.

Šiandien UŽT ir savivalda gali pasiūlyti kompleksines paslaugas: jei žmogui reikia konsultacijų, jas žmogus gauna, jei perkvalifikavimo – taip pat, jei paramos įdarbinant, nes trūksta kokių nors įgūdžių, tai irgi suteikiama“, – sako I. Balnanosienė.

Jos teigimu, Joniškio rajone galima rasti įvairiausių darbo pasiūlymų nuo nekvalifikuoto darbo iki aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo, juos reikia tiesiog priimti: „Jeigu negalima, reikia persikvalifikuoti, įgyti reikalingų kompetencijų ir taip suteikti sau šansą tapti oriai gyvenančiu rajono gyventoju.“

Inga Balnanosienė.
Inga Balnanosienė.
© Organizacijos nuotr.

Problema visai ne per maži atlyginimai

Paklaustas, kiek prie nedarbo problemos prisideda per maži atlyginimai regione, Joniškio rajono meras sako, kad problema – visai ne atlyginimai.

„Darbdaviai, ateinantys į UŽT renginius, siūlo patrauklius atlyginimus, sąlygas ir karjeros galimybes. Žmonės dirba, bet šešėlyje. Nemanau, kad vien darbo užmokesčio dydis yra problema. Jie realiai dirba, bet gauna ne ką didesnius atlyginimus, kurie niekaip neturės įtakos jų ateičiai: socialinėms garantijoms, išmokoms, senatvės pensijai ir kitiems dalykams. Jie skaičiuoja, dirba šešėlyje, gauna išmokas. Jų pajamos su šešėliniu darbu, socialinėmis išmokomis ir kitomis garantijomis yra didesnės, nei jie dirbtų deklaruota darbą ne šešėlyje“, – sako V. Gailius.

Meras konkrečiai, kiek šis bandymas kainuoja savivaldybei, nekalba. Tačiau pažymi, kad teisininkai, psichologai ir kiti specialistai finansuojami Užimtumo didinimo projektu.

„Šiuo atveju dalyvaujame pilotiniame Užimtumo didinimo projekte, kurio rėmuose esame ne tik įdarbinę specialistą, bet turime finansavimo įvairioms paslaugoms: nuo medicininių, psichologinių iki pavežėjimo“, – pažymi jis.

Rado priemonių ir jaunimui

Pašnekovas užsimena ir apie jaunimo nedarbą ir vasarą specialiai jo mažinimui skirtą finansavimą.

„Kiekvieno susitikimo metu cituoju nežinomą autorių: ryte atsibudęs vaikas, nuolat matydamas lovoje gulinčius tėvus ir neinančius į darbą, labai didelė tikimybė, kad užaugęs darys tą patį. Nepaliekame be dėmesio ir jaunimo.

Vasarą rajone savivaldybės biudžeto lėšomis buvo finansuojama jaunuolių motyvacinė užimtumo programa, kai darbdaviams buvo kompensuojama pusė minimalaus darbo užmokesčio, kurį jie moka įdarbintam jaunuoliui, ypač iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, socialinės rizikos šeimų. Tokių darbdavių mes turėjome per 10. Daugelis jaunuolių pirmą kartą dirbo ir daugelio tėvai yra namuose, darbo neieško, o ieško sprendimo, kaip nedirbti“, – sako V. Gailius.

Kovoje su nedarbu ir šešėliu Joniškis ėmėsi nepopuliarių metodų: bedarbių sumažėjo perpus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Galimybių pasas nedarbo problemos nepagilino

Spalio pradžioje šalyje buvo registruota 195 tūkst. bedarbių. Pasak UŽT vadovės, nedarbas nuosekliai nuo naujųjų metų mažėja visoje Lietuvoje, sparčiau jis pradėjo mažėti nuo liepos mėnesio, kai baigėsi karantino apribojimai. Paklausta, kiek galimybių pasas galėjo pagilinti nedarbo problemą, I. Balnanosienė tokių tendencijų nepastebi.

„Registracijos padidėjimo (po rugsėjo 13 d. – Delfi) nematome, atvirkščiai – pastebimas nuoseklus mažėjimas, didėja žmonių įsidarbinimas. Tačiau reikia pripažinti, kad palyginus su rugpjūčiu, įsidarbinimo procesai sulėtėjo. Galima teigti, kad galimybių pasas tam turėjo įtakos: žmonės vangiau pradėjo ieškotis darbo arba vangiau priima darbo pasiūlymus“, – sako UŽT vadovė.

Joniškio rajono mero teigimu, tik du iš dešimties nedirbančiųjų yra nepasiskiepiję, imunizacijos lygis rajone – per 80 proc. Taigi tai esą nėra didžioji nedarbo problema.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(152 žmonės įvertino)
4.0855

Seimas spręs dėl didesnio bankų apmokestinimo (2)

Seimas antradienį balsuos, ar prieš kelerius metus laikinai įvestą 20 proc. pelno mokesčio...

Seime – galutinis balsavimas dėl požeminio vandens gręžinių (1)

Seimas antradienį balsuos, ar leisti per trejus metus legalizuoti požeminio vandens gręžinius.

Seimui bus pasiūlyta uždrausti nemokamai dalinti parduotuvėse plastikinius pirkinių maišelius (6)

Seimui bus pasiūlyta uždrausti pakuočių pardavėjams ir platintojams prekių ar produktų...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (82)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

Armonaitė – apie pandemijos valdymą: Lietuvai nereikia grįžti prie didesnių ribojimų (138)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia net...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Įspūdinga LRT pastatų rekonstrukcija kelia aistras: kiek visa tai kainuos ir kas tą kainą pasiryžęs mokėti (5)

LRT pastatų atnaujinimo architektūrinis konkursas, regis, nevyksta taip sklandžiai kaip buvo...

Specialus kodas statybininkui – tik pradžia: pokyčiai galimi ir kitų sektorių darbuotojams (82)

Siekiant mažinti nelegalų darbą nuo Naujųjų statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės...

„The Times“: NATO būgštauja, kad Rusija vos per 2 valandas gali atkirsti Baltijos šalis (17)

Šiaurės Atlanto aljansas baiminasi, kad Rusija , pasitelkdama migrantus, gali per dvi valandas...

Jau sausį vairuotojai privalės turėti naujas vaistinėles: už senų naudojimą – ir baudos, ir trūkumai techninėje apžiūroje (146)

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojai, pirmosios pagalbos vaistinėles įsigiję prieš kelis metus,...

100 eurų išmokas už COVID-19 skiepą gaus 93 tūkstančiai žmonių: pinigai bus mokami ir kitąmet

„ Sodra “ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas...

Vaidas Baumila iš LRT eterio dingo ne šiaip sau: pažeidė sutarties sąlygą (50)

Akyliausi žiūrovai veikiausiai pastebėjo pokyčius LRT laidoje „Svajoja vaikai“. Ilgą laiką...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (44)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Lietuvių šventinės tradicijos: vis dar dėmesys daiktams ir pilnam stalui?

Pirmasis šių metų sniegas priminė kiekvienam iš mūsų, kad šventės jau visai ne už kalnų....

Pasijuokė iš lietuvių pamėgto prekių ženklo fotosesijų: štai, kaip iš tiesų atrodo jų parduodami drabužiai (2)

Drabužių parduotuvių tinklas „Zara“ garsėja tuo, kad stebina savo fotosesijomis – modeliai...

D+Žinių radijas

Kada sustos rekordiškai augti būsto kainos? (2)

Ar Lietuvos banko ribojimai antrai paskolai atvėsins įkaitusį kainų laužą? Ar nuosavas erdvus...