Vidaus reikalų ministerija siūlo įstatyme numatyti, kad kvotą kas metus nustatytų Užimtumo tarnybos vadovas, kuris taip pat nustato ir labiausiai Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.
Apie tai – DELFI dienoje pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentu Erlendu Mikėnu.
Siekia lengvinti sąlygas užsieniečiams
I. Ruginienė pabrėžė, kad pre kvotų klausimo grįžtama jau toli gražu ne pirmą kartą. Anot jos, dažnai kvotos suprantamos neteisingai, nes jomis bus siekiama palengvinti sąlygas užsieniečiams įsitvirtinti ir atvykti į Lietuvą.
Moteris akcentavo dar ir tai, kad darbuotojų iš Lietuvos išvykimą, emigraciją bei atvykstančiųjų darbuotojų skaičių reikia reguliuoti.
„Klausimas apie kvotas jau diskutuojamas labai seniai, jau ne vieną kartą aptarinėjome šį klausimą. Paskutinį kartą šį klausimą aptarinėjome praėjusiais metais ir iš tiesų visas tas reguliavimas ir bandymas nustatyti kvotas atsirado ne šiaip sau, o iš praktinių sumetimų. Paskutiniais metais pastebėjome labai didelius srautus atvykstančių užsieniečių ir tarsi dar didesnę tendenciją, žiūrime, kas vyksta ir kodėl taip yra.
Darbdaviai nėra linkę didinti atlyginimų, mūsų piliečiai emigruoja į kitas šalis. Profesinės sąjungos visada pasisakė, kad procesą reikia reguliuoti. Žmonės klaidingai supranta, kad tai neva yra ribojimas, taip tikrai nėra. Tie darbuotojai, kurie pateks į kvotas, jiems sąlygos bus supaprastinamos atvažiuoti į Lietuvą ir dirbti. Pats reguliavimas turi susisieti su tuo, kad mes turime nustatyti, kiek darbuotojų mums reikia, kokių darbuotojų trūksta, turi būti visa tai nustatyta tiksliai ir argumentuotai. Puiku, kad Užimtumo tarnyba imsis lyderystės ir bandys susisteminti duomenis, kokių mums trūksta profesijų, žinoma, reikia pasitelkti socialinius partnerius, reikia, kad daugiau žmonių įsijungtų į šį procesą“, – laidoje sakė I. Ruginienė.
Tikina, kad pasiūlymas – be logikos
E. Mikėno nuomone, šis pasiūlymas visai neturi logikos. Jis paminėjo tai, kad net ir šiandien transporto sektoriui reikalingi tūkstančiai darbuotojų, todėl nėra tikslinga juos įrašyti į trūkstamų profesijų sąrašą.
„Vairuotojai, vežėjai jau seniai yra tarp trūkstamų profesijų. Šiame projekte mes pasigendame logikos. Jeigu profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tai taikyti kvotas – visiškai nelogiška. Lietuvos darbo rinkoje yra 150-200 vairuotojų, kurie neturi darbo, kurie skelbiasi, bet jie dėl tam tikrų priežasčių jie negali dirbti tarptautiniais maršrutais. Lietuvos transporto sektoriuje mes šiandien iš karto galėtume įdarbinti 10 000 vairuotojų, įvedus kvotas bus sunku prognozuoti, kiek jų mums reikia kitiems metams. Transporto sektorius reikalauja greitos reakcijos. Pavyzdžiui, jeigu šiandien varuotojas neturi darbo, o rytoj pasirašo svarbų kontraktą, jam reikalingi papildomi resursai“, – tikino E. Mikėnas.
Įvardija kaip laikiną priemonę
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė paminėjo dar kelias profesijas, kurios jau yra įtrauktos į trūkstamų sąrašą. Moters teigimu, darbuotojų trūkumas parodo ir švietimo problemas, nes mes vis dar nesugebame paruošti reikiamų rinkai specialistų.
„Aš nelabai suprantu baimių, manau, kad reikėtų žinoti, kad kvotos bus nustatytos metams, o paskui jas bus galima tikslinti. Gali būti, kad kažko neužteks, tačiau yra saugikliai, kurie išpręs problemą.
Yra kalbama apie dvylika profesijų, kurios yra paskelbtos, kurioms reikia papildomai darbuotojų: statybininkai, siuvėjai, transportas, laivybos secialistai. Mes visada sakėme, kad toks dalykas kaip kvotos ir reguliavimas turi būti tik laikina priemonė. Mums reikia sudaryti sąlygas, kad Lietuvos piliečiai turėtų gerą ir kokybišką darbą su geru atlyginimu“, – laidoje sakė I. Ruginienė.
Pralaimime lenkams
Specialistės nuomonei prieštaravo E. Mikėnas, kuris sako, kad Lietuva pralaimi kovą Lenkijai, nes priimame per mažai žmonių iš trečiųjų šalių.
„Visos ES šalys sėkmingai įsiveža kuo daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Vairuotojo profesija yra gana trumpa, jis gali važinėti iki dvidešimties metų. Tai darbas, kai žmogus nemato šeimos, todėl jų trūksta, jaunimas dėl tokių priežasčių nenori dirbti tokio darbo, todėl reikia įsivežti žmones iš trečiųjų šalių. Mes pralaimime šią kovą kitoms šalims, Lenkijai“, – kalbėjo E. Mikėnas.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
