Šalyje paplitusį prekybos centrų darbuotojų vagiliavimą dalis apsaugos sistemų specialistų vadina kova su vėjo malūnais. Tuo tarpu patys prekybininkai nenoriai kalba apie nesąžiningus darbuotojus ir tikina, kad problema valdoma. Skamba keistai, tačiau šalyje stingant darbo jėgos, vogę darbuotojai neretai ir toliau paliekami dirbti įmonėje.
© DELFI
„Pagal pasaulinę statistiką, 70 proc. prekybos įmonėse įvykdomų vagysčių atliekamos pačių darbuotojų“, - tvirtino mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila. Anot jo, tokių vagysčių išaiškinimą lemia apsaugos įmonių kompetencija.

„Užtenka vieno atvejo – antro šanso suteikimo nebūna - tokie žmonės pas mus niekada nebedirba nei parduotuvėje, nei tinkle“, - užtikrino T.Vaišvila.

Pasak jo, dažnai vogę darbuotojai perduodami policijai. „Iki“ atstovas sako, kad vogimo būdas, kai pro kasas darbuotojai praleidžia nesusimokėjusius pažįstamus pirkėjus, apsaugos darbuotojų žargonu vadinamas „karavanu“, šiandien esąs kontroliuojamas stebėjimo kameromis ir greitai išaiškinamas, tad yra laikomas praėjusios kartos technologija.

UAB „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė–Česnulienė DELFI teigė, kad kiekvienais metais tobulėjant technologijoms ir analizuojant ankstesnę patirtį, prekybos centruose darbuotojų vagysčių problema vis efektyviau valdoma ir taikomi vis naujesni jos sprendimo būdai.

Anot jos, nors daugėja pačių vagysčių, tačiau žymiai daugėja ir atvejų, kai vagytėms kelias užkertamas – ilgapirščiai pagaunami nespėję išnešti prekės. UAB „Rimi Lietuva“ atstovė tvirtina, kad apie visus darbuotojų piktnaudžiavimo atvejus pranešama policijai, o nesąžiningi darbuotojai dažniausiai atleidžiami.

„Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė sakė, kad per mėnesį visoje Lietuvoje esančiose parduotuvėse „Maxima“ sulaikoma apie porą tūkstančių nesąžiningų pirkėjų, per mėnesį vidutiniškai padarančių žalos už keliasdešimt tūkstančių litų.

Anot jos, apie 5 proc. sugautųjų skaičiaus sudaro įmonės darbuotojai. Pasak V.Jakubauskaitės, kai kurie jų perduodami policijai, kiti atleidžiami iš darbo, daliai skiriama drausminė nuobauda. Ji patikino, kad vėliau ar anksčiau sukčiavimo atvejai išaiškinami.

Bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis sakė, kad darbuotojams vogti nenaudinga – esą taip kenčia priedai prie atlyginimų, daliai nesąžiningų darbuotojų keliamos bylos, kiti atleidžiami iš darbo. Pasak D.Ryliškio, yra pasitaikę atvejų, kai darbuotojai lentynas tuštindavo susitarę su apsaugos darbuotojais. Pašnekovas teigia, kad pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai kasininkai neteisingai išmuša čekį, jį vėliau anuliuoja ir tą sumą išsiima iš kasos.

Kiekvienam darbuotojui – po apsaugininką?

„Tai - kova su vėjo malūnais, nes praktiškai prie kiekvieno darbuotojo reikia pastatyti po apsaugos darbuotoją“, - kalbėdamas apie prekybos centrus apvaginėjančius darbuotojus DELFI sakė apsaugos sprendimų bendrovės „Euroelektronika“ vadybininkas Sigitas Kazlauskas.

Anot jo, yra 2 pagrindiniai kovos su vagišiais parduotuvėse būdai – prie išėjimo ar prie kasų stovintys vadinamieji elektroniniai varteliai ir vaizdo stebėjimas kameromis. Pasak S.Kazlausko, stebėjimas kameromis vis labiau populiarėja ir yra efektyvesnis būdas kovoje prieš kasininkų ir apsipirkti atėjusių pažįstamų pirkėjų susitarimus pro kasas išnešant prekes.

Vadybininkas pasakojo, kad minėtam būdui – „niolika metų“, tačiau prekybos centrai bando tokius dalykus nutylėti. Anot pašnekovo, tokie susitarimai įmonėms pridaro daugiausia nuostolių.

„Visais laikais stebėti prekybos centrą buvo įmanoma 100 proc., tačiau viską lemia piniginiai ištekliai - pati stebėjimo sistema vagių negaudo – gaudo apsaugos darbuotojai, o jie, kaip žinome, turi tik 2 akis ir vienu metu gali stebėti ne daugiau kaip 32 kameras. Jei prekybos centre 150 kamerų, reikia daug žmogiškų išteklių viskam kontroliuoti“, - teigė S.Kazlauskas. Tačiau, anot jo, apsaugos priemonės nuolat tobulėja ir lengvina apsaugininkų darbą.

Pasak „Euroelektronikos“ vadybininko, praktika rodanti, jog vagiančių pašalinių žmonių yra daugiau nei darbuotojų, bet kai vagystėje dalyvauja savi darbuotojai, nuostoliai būna keliskart didesni. S.Kazlauskas sako, kad Vakarų Europoje nuo apyvartos nurašomi 2 proc. nuostolių, tačiau į juos įskaičiuojama ne tik pavogtų prekių kaina, bet ir brokuotos prekės bei tiekimo metu sugadinti gaminiai.

Jis sako, kad jei kitiems europiečiams 2 proc. nuostolių yra normalu, tai Lietuvoje šis skaičius - mažiausiai dukart mažesnis. Maža to, didžioji prekybos centrų dalis to nelaiko normalia situacija ir „stengiasi prieiti prie tokio fantastinio skaičiaus – 0,5 proc. nuo apyvartos“.

Pasak S.Kazlausko, lyginat su europinėmis tendencijomis, Lietuvos vagysčių iš prekybos centrų statistika – labai geras rezultatas, kurį nulėmė tai, kad nuo pat pradžių prekybos centrai diegia naujausias technologijas ir siekia būti žingsniu priekyje prieš vagiančius.

Tačiau S.Kazlauskas pastebi, kad kasmet maždaug 30 proc. didėjant prekybos centrų apyvartai, piniginės vertės prasme dėl vagysčių patiriami nuostoliai tampa milžiniški.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tikrina prekiaujančius alkoholiu: jau pričiupo prasižengusių papildyta (43)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų (9)

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus...

„Coca-Cola“ kelia ambicingus perdirbimo tikslus (1)

Jungtinių Valstijų gėrimų pramonės milžinė „ Coca-Cola “ pradeda kampaniją, kuria...

Susipliekė dėl lengvesnio užsieniečių įdarbinimo (232)

Ką daryti, kad kai kurių specialybių darbuotojų Lietuvoje netruktų – didinti atlyginimus ir...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (663)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Top naujienos

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (87)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...

Mia iškrito iš atrankų į „Euroviziją“ (61)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (147)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (64)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Į prekybos centrą „Mandarinas“ sulėkė gausybė pareigūnų (1)

Šeštadienio vakarą Vilniuje esančiame prekybos centre „ Mandarinas “ įsikūrusioje...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (157)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Aistrą žadinantys produktai: sunku patikėti, bet (tinkamai vartojami) veikia net česnakai (1)

Aistr os, lytinio potraukio nusilpimas dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių gali ištikti tiek...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (39)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Kiek algos prašo merginos ir kiek – vaikinai: skirtumai didžiuliai (11)

Siekdamos karjeros jaunosios Lietuvos kartos merginos ir moterys nusiteikusios uždirbti mažiau negu...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (523)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...