Priekaištų šios tarnybos veiklai, siekiant įvykdyti vyriausybės tikslą ištraukti milijardą iš šešėlinės ekonomikos, išsakė daugelis komiteto narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasidomėti, ką nuveikė valstybės institucijos, vykdydamos Vyriausybės planą iš šešėlinės ekonomikos į valstybės biudžetą šiemet atkovoti milijardą. Darbo inspekcijos vadovas Mindaugas Pluktas parlamentarams sakė, kad vien miško ūkyje 80 proc. darbuotojų – nelegalai. Tačiau per tris šių metų mėnesius išaiškinta tik 1,5 tūkst. nelegalių darbuotojų: per tūkstantį iš jų sugavo policija ir tik 210 – Darbo inspekcija.

Beveik 300 darbuotojų turinčioje darbo inspekcijoje, anot jos vadovo, tik dešimt atsakingi už nelegalų gaudymą.

„Mums dar buvo sumažinti 2 etatai šiais metais. Kiek žmonių įdarbini, tiek nelegalų surandi daugiau, nes čia yra fizinis darbas, reikia važinėti ir po miškus. Įklimpo Alytaus mašina, tai gerai, kad policija davė visureigi, tai jau sugavom. Žodžiu, techninis parūpinimas silpnokas“, – kalbėjo vyriausiasis darbo inspektorius M. Pluktas.

„Tai kodėl svarstant biudžetą jūs nesikreipėt? Kaip jūs su tokiais pajėgumais įsivaizdavot kažką daryt – tiesiog šiaip tuos metus atsėdėt ir viskas? Pagausim vieną, kitą, kažką sutvarkysim... kodėl tada 2010 metų gale nėjot, nesakėt, kad jums trūksta žmonių, kad į visą Lietuvą išvažiuoja 9 žmonės per dieną, kad jums trūksta žmonių, lėšų, kad jūs negalėsite padaryti to, ką namumatė Vyriausybė?“ – teiravosi Jungtinės frakcijos seniūno pavaduotoja Arūnė Stirblytė.

Kitas komiteto narys sakė, kad Darbo inspekcija užsiėmusi atsakinėjimais į darbuotojų ir profsąjungų skundus dėl darbo sąlygų ir saugos neturi nei laiko, nei specialistų paruoštų kovai su nelegaliu darbu.

„Čia beviltiškas reikalas. Dabar čia iš esmės nėra ką nagrinėti, nes vadovas nepateikė nei naujų principų, kaip, atsiliepdamas į tą Vyriausybės politiką, jis kažką pertvarkė, perorganizavo, instruktavo, apmokė“, – teigė Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Komiteto pirmininkas sako, kad darbo inspekcijos vadovo keitimas – Vyriausybės reikalas, tačiau žada iki kito posėdžio oficialiai pareikšti savo požiūrį į šios tarnybos veiklą.

„9,5 žmonių per visą Lietuvą tikrina nelegalų darbą. Tai čia yra koks tai pasityčiojimas. Iš tiesų čia improvizacija tikrinimo ir jokio gaudymo nėra“, – mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

„Tikrai pritarčiau tom pastabom, kurias išreiškė Seimo nariai. Su tom priemonėm didelių pasiekimų nepasieksim“, – sakė Socialinės apsaugos ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Kitų su šešėliu įpareigotų kovoti mokesčių inspekcijos ir muitinės darbą komitetas vertina palankiai. Muitininkai skelbia su tomis pačiomis pajėgomis šiemet padvigubinę sulaikytos kontrabandos skaičius, tačiau verslininkai sako to nejaučiantys.

„Kalbant apie rezultatus, pirmas ketvirtis, deja, nerodo pagerėjimo. Tebejaučiame didelę kontrabandos įtaką legaliam verslui. Cigarečių fiskalinė, legali rinka nėra atsigavusi. Daugiau negu pusė suaugusių gyventojų teberūko nelegalias cigaretes. Remiantis įvairias tyrimais, tai sudaro beveik pusę milijardo litų nuostolių į valstybės biudžetą“, – tvirtino bendrovės „Philip Morris Baltic“ Korporacijos skyriaus direktorė Aušra Balčiūnienė.

Muitininkai pripažįsta, kad nors jie sulaiko daugiau nelegalių krovinių, išaugo ir kontrabandos srautai, nes baltarusiški rūkalai itin pigūs,

„Jų kainos, grubiai paskysiu, „mizernos“ – 20 eruocento. Kai pervežus per sieną, per tą 5 metrų sienos liniją, kaina patrigubėja, paketurgubėja arba padešimtgubėja, tai, be abejo, atgrasint žmones nuo tokio lengvo pasipelnymo sudėtinga“, – sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.

Kiek iš suplanuoto milijardo pavyko ištraukti į šviesą per pirmąjį ketvirtį, savo išvadas Finansų ministerija Seimo nariams turėtų pateikti gegužės pradžioje.