Latviai ir estai renkasi kompensacijų kelią
Kaip buvo aiškinama, elektros energijos kaina „NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje vasarį siekė beveik 105 eurus už megavatvalandę. Nors tai yra 28,19 proc. mažiau nei šių metų sausį, tačiau beveik 80 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį. Be to, viltis dėl energijos rinkos stabilizavimosi aptemdė Rusijos invazija į Ukrainą, kuri tikriausiai tik paaštrins pasaulinę energetikos krizę. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vertinimais, Vyriausybei nesiėmus papildomų priemonių elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos galėtų didėti 50 proc.
Su didėjančiomis energijos kainomis susiduria ir kitos Europos valstybės, o daugelis jų siekia sumažinti brangimo poveikį vartotojams. Nepriklausomos energijos tiekėjos, bendrovės „Enefit“, generalinis direktorius Vytenis Koryzna siūlė atkreipti dėmesį į priemones, kurių ėmėsi Baltijos šalių vyriausybės.
Kaip teigė, pavyzdžiui, Latvijoje energijos kainų augimo poveikį vartotojams siekiama sušvelninti taikant nulinius energijos paskirstymo ir OIK (latviškas VIAP atitikmuo) tarifus. Ši priemonė Latvijoje taikoma nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Minėtų kainos dedamųjų kompensavimas latvių gaunamas sąskaitas už elektros energiją žiemos mėnesiais leido sumažinti beveik trečdaliu.
„Panašią išeitį pasirinko ir estai. Valstybė iki kovo pabaigos buitiniams vartotojams kompensuoja 50 proc., o verslui 100 proc., elektros kainos paskirstymo dedamosios. Estijoje ji sudaro maždaug 30 proc. galutinės elektros energijos kainos, tad dėl šios priemonės elektra buitiniams vartotojams atpigo 15 proc., o verslui – 30 proc. Papildomai Estijos vyriausybė iki kovo pabaigos taiko elektros energijos kilovatvalandės kainos lubas. Jos siekia 12 ct/kWh ir galioja energijos suvartojimui iki 650 kWh. Šias lubas viršijančią kainos dalį gyventojams kompensuoja valstybė“, – sakė V. Koryzna.
Į atskiras kompensacijas už elektros, dujų ir šildymo kainas Estijoje gali pretenduoti mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Pateikus paraišką jiems gali būti kompensuojama 80 proc. energijos kainos, kai ji viršija 120 eurų už megavatvalandę elektros energijos, 49 eurus už megavatvalandę dujų energijos ir 78 eurus už megavatvalandę šilumos energijos. Tokią kompensaciją gyventojai gali gauti iki balandžio pabaigos.
Anot V. Koryznos, pritaikius panašias priemones Lietuvoje – pavyzdžiui, pilnai kompensuojant ESO ir VIAP kainos dedamąsias – vartotojams elektros energijos kilovatvalandės kaina galėtų atpigti 9 centais. Tai leistų pakankamai reikšmingai sumažinti augančių energijos išlaidų naštą vartotojams. Ji dar labiau sumažėtų elektros energijai pritaikius lengvatinį PVM tarifą – toks siūlymas dar pernai vasarą buvo įregistruotas Seime.
Šiuo metu Lietuvos valstybė netaiko jokių elektros kainų vartotojams mažinimo priemonių, tačiau Vyriausybė jau paskelbė apie planus dalinai kompensuoti elektros tiekimą buitiniams vartotojams bei investuoti į atsinaujinančius elektros šaltinius.
Išeičių ieško visa Europa
Buvo sakoma, kad kitos Europos valstybės taip pat ieško būdų, kaip sumažinti brangstančių energijos kainų poveikį vartotojams. Pavyzdžiui, Vokietija nuo 6,5 centų iki 3,7 centų sumažino šios šalies elektros vartotojų mokamą „žaliąją“ priemoką, kuri skirta perėjimui prie atsinaujinančių išteklių energetikos finansavimui. Vokietijos vyriausybė taip pat skyrė 130 mln. eurų subsidijų fondą, kuris padės energijos sąskaitas apmokėti žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Subsidijų ir žaliosios energetikos priemokos kompensavimo kelią pasirinko ir Italija. Tuo metu Ispanijos vyriausybė žemesnes elektros kainas iki šių metų gegužės tikisi išlaikyti sumažindama kai kuriuos mokesčius vartotojams, o dėl to patiriamus biudžeto praradimus kompensuoti didindama pelno mokestį energetikos bendrovėms. Airijoje energijos išlaidoms kompensuoti vyriausybė yra numačiusi namų ūkiams skirti daugiau nei 100 eurų siekiančias pinigines išmokas. 100 eurų dydžio „energijos čekiai“ suteikiami ir 5,8 mln. žemesnes pajamas gaunančių prancūzų.
Ilgalaikėje perspektyvoje kainas mažins konkurencija
V. Koryzna sakė, kad tolimesnis elektros kainų augimas rinkoje yra labai tikėtinas, todėl praeitą savaitę Lietuvos Respublikos vyriausybės pristatytos priemonės infliacijos pasekmių švelninimui
vienareikšmiškai yra sveikintinos.
„Nors konkretus mechanizmas, kaip bus valdomas kainų augimas dar neaiškus, tikimės, kad jis bus paremtas konkurencijos tarp nepriklausomų tiekėjų išlaikymu ir lygiaverte nauda visiems
vartotojams, nepriklausomai nuo jų liberalizacijos etapo.“, – sako V. Koryzna.
„Laisvos konkurencijos sąlygomis vartotojai turi galimybę rinktis jiems palankiausius elektros energijos tiekimo planus ir gali ilgesniam laikotarpiui užfiksuoti žemesnes energijos kainas. Savo ruožtu tiekėjai tokiomis sąlygomis yra motyvuoti ieškoti galimybių pasiūlyti vartotojams kuo patrauklesnes energijos kainas.
Be to, vis didesnei daliai gyventojų siekiant vartoti žaliąją energiją, galimybė laisvai rinktis tiekėją skatina ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, o tai yra ypač svarbu mažinant prisirišimą prie iškastinio kuro ir tuo pačiu energijos kainas ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė „Enefit“ vadovas.
