Tai – didžiausias prarastų darbo vietų skaičius nuo 2009 metų kovo, kai dar vis siautėjo finansų krizė, ir didžiausias nedarbo lygio augimas per pastaruosius 45 metus, nurodoma departamento ataskaitoje.
Laisvalaikio ir viešbučių bei restoranų sektoriai buvo pirmieji, pajutę kelionių apribojimų padarinius, – darbus prarado 459 tūkst. darbuotojų. Daug darbuotojų darbo vietas prarado ir sveikatos apsaugos, mažmeninės prekybos ir verslo sektoriuose.
Tačiau užimtumo departamentas pripažino, kad „negali tiksliai įvertinti kovo mėnesį pandemijos sukeltų padarinių masto darbo rinkoje“.
Dvi apklausos, sudarančios atidžiai stebimą vyriausybės darbo vietų ataskaitą, yra atliekamos tą savaitę, kurioje yra 12 mėnesio diena – tą kovo dieną šalyje dar nebuvo įvestos griežtos apribojimo priemonės, paskatinusios bendrovių užsidarymus.
„Svarbu turėti omenyje, kad abiejų kovo apklausų ataskaitiniais laikotarpiais nebuvo uždaryta daug bendrovių ir mokyklų, uždarymai vyko antroje mėnesio pusėje“, – teigiama ataskaitoje.
Pačio užimtumo departamento savaitiniai darbuotojų, pildančių paraiškas nedarbo išmokoms gauti, duomenys parodė, kad dviejomis paskutinėmis mėnesio savaitėmis darbus prarado 10 mln. žmonių.
Net jei duomenys neatspindi tikroviško darbo vietų praradimų skaičiaus, jie bet kokiu atveju yra aukštesni, nei prognozavo ekonomistai. Departamento ataskaitoje teigiama, kad į didesnį darbus praradusių darbuotojų skaičių buvo įskaitomi ir tie žmonės, kurie „negalėjo ateiti į darbą dėl koronaviruso sukeltų bendrovių uždarymų“.
