„Brolau, neemigruok! Uždirbti galime ir Lietuvoje“, – tokį skelbimą pastarosiomis dienomis galima buvo pamatyti viename Vilniuje stovinčių reklaminių stendų. Jame pavaizduotas vyras su statybininko šalmu ir teigiama, kad „Gyčio metų uždarbis – 22 289 eurai“.
Kaip DELFI sakė šią reklamą užsakiusio „Valandinio“ direktorius Ignas Marcišauskas, 22 289 eurai, tai atlyginimas iki mokesčių.
„Galime joms laikinai suteikti papildomos darbo jėgos“, – sakė jis. Dėl tokio veiklos modelio „Valandinis“ turi tik keturis darbuotojus, o su statybininkais, I. Marcišausko teigimu, yra pasirašęs subrangos sutartis. Pastarieji dirba su individualios veiklos pažymomis.
„Pagrindinė žinutė yra, kad įmanoma dirbant, uždirbti ir Lietuvoje. Ji koncentruota statybos specialistams. Efektyvumas yra didelis. Visi domisi, daug klausimų sulaukia mūsų personalistai. Manau, kad pasiteisinęs yra žingsnis“, – apie reklamą kalbėjo „Valandinio“ direktorius.
Jis sakė, kad ją paskelbti paskatino darbuotojų trūkumas ir noras padidinti įmonės žinomumą.
Taikosi į nesusimąstančius
„Valandinio“ reklama – ne vienintelė tokio pobūdžio, kai įmonė reklamuoja ne savo prekes, bet save kaip darbdavį. Pavyzdžiui, gatvėse dar neseniai buvo galima pastebėti „Danske Bank“ IT centro stendus, kuriuose pavaizduotas animacinio filmuko „Dragon Ball“ personažas ir kviečiama: „Tapk superprofesionalu dirbdamas su IT projektais, kurie veža!“.
Rinkodaros specialistas Rytis Buračas pastebėjo, kad skirtinguose verslo sektoriuose tokių sprendimų efektyvumas skiriasi.
„Jei imtume kavines ar mažmeninę prekybą, tai šis dalykas vyksta ir vykdavo visais laikais. Kitos įmonės ieško geriausių vietų, kur galima rasti tam tikros kvalifikacijos darbuotojus – specifiniuose leidiniuose, portaluose, forumuose“, – pasakojo jis.
Pašnekovo teigimu, tokios reklamos gali būti pakankamai efektyvios, ypač, jei į jas dėmesį atkreips kitur dirbantys asmenys.
„Nebūtinai žmogus, dirbantis kitoje įmonėje, ieškosis darbo. Bet jeigu pamatys tokią reklamą, tai gal jis susimastys, gal tai pasiūlymas, kur gali save geriau realizuoti ir t.t.“, – svarstė R. Buračas.
Vis dėlto, jis pažymėjo, kad pačių geidžiamiausių profesijų ir vidutinės ar aukščiausios grandies vadovų tokiais būdais prisikviesti greičiausiai nepavyks.
„Čia jau ir į darbo skelbimų portalus įdedama tik dėl „higienos“, o papratai ieškoma konkrečios kvalifikacijos žmogaus su patirtimi. Galbūt ir iš konkurentų persivilioja“, – sakė rinkodaros specialistas.
Laisvų darbo vietų perteklius
Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužę laisvų darbo vietų visoje šalyje buvo registruota trečdaliu daugiau negu kreipėsi darbo neturinčių žmonių.
„Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 38,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 25,3 tūkst. naujų. Didžioji dalis, 93,5 proc., darbo pasiūlymų – neterminuotam įdarbinimui“, – rašoma naujausioje darbo rinkos apžvalgoje.
Didžiausia darbo jėgos paklausa gegužės mėnesį buvo paslaugų ir statybos darbuotojams.
Tarp paklausiausių profesijų išliko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, virėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, statybininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai.
Birželio 1 dieną šalyje buvo registruota 140,2 tūkst. bedarbių. Nedarbo lygis gegužės pabaigoje siekė 8,1 proc.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2018 metų pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 000,3 euro.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis „ant popieriaus“ sudarė 816,5 euro.
Didžiausią spaudimą šalies darbo rinkai daro beveik nekintantis emigracijos tempas ir senėjanti visuomenė.
Gegužę pirmą kartą užfiksuotas didesnis imigrantų skaičius. Išankstiniais duomenimis, iš Lietuvos išvyko 3 084 asmenys, o atvyko – 3 627, bet neaišku, ar šis signalas tvarus. Taip pat kol kas dar nėra duomenų, ar tai grįžtantys lietuviai, ar kitų šalių piliečiai.
