Didžiulių tarifų įvedimas yra atsakas į „Serbijos agresyvumą prieš Kosovą, demonstruojamą visomis įmanomomis priemonėmis“, žurnalistams sakė šalies ministras pirmininkas Ramushas Haradinajus po to, kai vyriausybė pritarė tarifo įvedimui. Naujieji muitai taip pat taikomi iš Bosnijos ir Hercegovinos importuojamoms prekėms, tačiau muitai nebus įvesti tarptautinių prekių ženklų importui.
Antradienį Kosovo bandymas prisijungti prie Interpolo žlugo, nesurinkus pakankamai narių balsų, suduodamas stiprų smūgį šalies bandymams užsitikrinti tarptautinį pripažinimą. Kosovo užsienio reikalų ministerija dėl žlugusio bandymo kaltino Belgrado lobistinę veiklą tarptautinės policijos organizacijos viduje.
Tviteryje šalies vicepremjeras Enveras Hoxhajus pasmerkė „agresyvią, prieš Kosovą nukreiptą“ Serbijos kampaniją. Pasak jo, be muitų įvedimo, bus imtasi ir kitų priemonių.
Naujieji muitai, tikėtina, atnaujins įtampą tarp dviejų kaimynių, kurias Briuselis spaudžia sutarti, jei šalys nori judėti narystės ES link.
Kosovas yra buvusi Serbijos provincija, oficialiai atsiskyrusi 2008 m., tačiau Belgradas iki šiol nepripažįsta atsiskyrimo.
Anksčiau trečiadienį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius teigė neatnaujinsiantis dialogo su Kosovu, kol Priština neatšauks prieš dvi savaites įvesto 10 proc. muitų tarifo serbiškoms prekėms. 10 muitų tarifas jau susilaukė ES kritikos. Kosovo muitinės teigimu, dėl šio tarifo prekių importas iš Serbijos sumažėjo perpus.
Serbija yra didžiausia Kosovo prekybos partnerė regione, į kurią Kosovas eksportuoja prekių už maždaug 400 mln. eurų kasmet.
Kosovo teigimu, šalį pripažįsta 115 pasaulio šalių, tačiau valstybė nėra priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) dėl Serbijos sąjungininkių Rusijos ir Kinijos veto.
