aA
Praeitą savaitę Valstybės kontrolė Lietuvoje patvirtino išskirtinių aplinkybių sudarymo galimybę, kas leidžia valstybei imtis krizės valdymo priemonių ir nukrypti nuo biudžeto reikalavimų. Kaip pastebi europarlamentaras Andrius Kubilius, įsipareigojimai viešajame sektoriuje didinti algas bei įvairias išmokas buvo priimti tvirtinant biudžetą, dar nė neįtariant, kokį poveikį ekonomikai sukels koronavirusas. Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas įsitikinęs, kad su pasiskolintomis lėšomis Vyriausybė pažadus galės įvykdyti.
Koronaviruso krizė gali priversti peržiūrėti biudžetą: ar užteks pinigų algų didinimui bei išmokoms
© DELFI / Domantas Pipas

Gali nukrypti nuo biudžeto reikalavimų

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė penktadienį Seimui pateikė išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ir išvadą dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai.

Tai reiškia, kad išskirtinių aplinkybių atveju suteikiama galimybė valdžios sektoriui laikinai nukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių. Tokiu atveju leidžiama didinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą ir naudoti sukauptus fiskalinius rezervus, aiškina Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė.

„Valstybės kontrolė savo ataskaitose pabrėžia būtinybę vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką – gerais laikais dalį gaunamų viešųjų pajamų ne išleisti, bet kaupti rezervus, kurie būtų naudojami sunkmečiu. (...) Išskirtinių aplinkybių atveju suteikiama galimybė valdžios sektoriui laikinai nukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių“, – „Delfi“ komentuoja Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius atkreipia dėmesį, kad, be Valstybės kontrolės sprendimo, prieš savaitę Europos Sąjunga yra suformulavusi nuostatas, kad dėl pandemijos ir krizės yra suteikiama teisė nesilaikyti Stabilumo pakto nuostatų dėl deficito. „Klausimas, kiek čia bus nuo to nukrypstama (biudžeto reikalavimų – aut. past.)“, – sako jis.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Valstybės kontrolė išvadose rašė, kad atsižvelgus į susidariusias išskirtines aplinkybes, tikėtina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytas ne blogesnis negu 0,2 proc. BVP 2020 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklis gali būti neįgyvendintas.

Kubilius: raginčiau į biudžetą pasižiūrėti atidžiau

A. Kubilius valdžią ragina atidžiau vertinti į išlaidas, kurios buvo suplanuotos dar prieš sudėtingą situaciją šalyje.

„Kai buvo tvirtinamas biudžetas, nebuvo žinoma apie krizių artėjimą. Buvo suplanuota įvairių išmokų, vaiko pinigų ir nuo liepos ar rugsėjo 1 d. atlyginimų didinimų. Aš raginčiau valdžią pasižiūrėti atidžiau. Jei ekonomika smuks taip, kiek prognozuoja Lietuvos bankas (LB) ir daugelis kitų valstybių ekspertai, – kad gali smukimas siekti ir dvigubus skaičius – daugiau nei 10 proc., o LB skelbia ir 20 proc., tai akivaizdu, kad labai žymiai mažės ir valstybės biudžeto pajamos.

Be abejo, galima pigiai skolintis. Tačiau reikia atsargiai žiūrėti į šią galimybę, nes jeigu paaiškės, kad finansų rinkos pradeda su nerimu žiūrėti į didelius deficitus, tada turėsime problemų“, – teigia A. Kubilius.

Kai buvo tvirtinamas biudžetas, nebuvo žinoma apie krizių artėjimą. Buvo suplanuota įvairių išmokų, vaiko pinigų ir nuo liepos ar rugsėjo 1 d. atlyginimų didinimų.
Andrius Kubilius

Valius Ąžuolas: bus išlaikomas medikų ir mokytojų algų lygis

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo paklausus, ar tokiame kontekste, kai mažės biudžeto pajamos, o atlyginimų nebus iš ko didinti, nesvarstoma peržiūrėti biudžeto, jis tikina, kad valstybė su pasiskolintomis lėšomis gali padengti tam tikrus trūkumus.

„Kadangi šiandien atvėrėme galimybę valstybei pasiskolinti 5 mlrd. eurų, o jei reikės, ir daugiau, tai valstybė su tomis paskolintomis lėšomis tam tikrus trūkumus gali uždengti. Čia yra labai gyvas organizmas. Žiūrės, kaip eis toliau visa situacija ir tada pagal esamą situaciją reaguosim, kiek trūksta tų lėšų. Skolinimosi galimybė leidžia sudaryti pagalvę. Kitaip sakant, padengti tai, ko trūksta“, – aiškina V. Ąžuolas.

Jis tikina, kad iš pasiskolintų pinigų atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams – medikams, mokytojams ir t. t. – nebus didinami, bet bent jau bus išlaikomas jų atlyginimų lygis, kuris patvirtintas biudžete.

Valius Ąžuolas
Valius Ąžuolas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kas šiuo metu liečia biudžetą, visi (biudžetai – aut. past.) yra patvirtinti. Tiek medikams, tiek mokytojams – visiems yra patvirtinti. Jeigu mes norėtume kažką daryti kitaip, nei yra patvirtinta biudžete, tai mes turėtume jį persvarstyti. Kas liečia savivaldybių skolinimąsi, valstybės skolinimąsi, visokias priemones, rezervų naudojimą, tai šie rodikliai yra „pastumdomi“.

Praeitame Seimo posėdyje tam tikrus dalykus patvarkėme, kad leistų „pastumdyti“ skolos rodiklius, skolinimosi rodiklius, kad valstybė galėtų skolintis ir padėti verslui“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.

Skolinimosi galimybė leidžia sudaryti pagalvę. Kitaip sakant, padengti tai, ko trūksta.
Valius Ąžuolas

Finansų ministerija taip pat pažymi, kad viešojo sektoriaus atlyginimai bus mokami kaip suplanuota.

„Valstybės tarnautojų, mokytojų, medikų ir kitų iš valstybės ir socialinių fondų išlaikomų darbuotojų atlyginimai nustatyti įstatymuose ir suplanuotos jiems reikiamos lėšos atitinkamuose biudžetuose, tame tarpe ir jų kėlimas metų eigoje. Šiuo metu nėra numatyta keisti atitinkamų Biudžetų įstatymų (Valstybės, SODROS, PSDF), todėl atlyginimai viešajam sektoriui bus mokami tokie, kaip numatyta, iki bus priimtas, iškilus poreikiui, atitinkamas sprendimas“, – rašoma Delfi atsiųstame Finansų ministerijos komentare.

Valstybės kontrolės atstovė J. Rukšėnaitė atkreipia dėmesį, kad išskirtinių aplinkybių nustatymas savaime nenurodo, kaip bus paveikti atlyginimai viešajame sektoriuje (įskaitant valstybės tarnautojus, medikus, mokytojus ir kitų viešųjų įstaigų darbuotojus). Greičiau priešingai – atveriamos galimybės naudoti ankščiau minėtus išteklius.

„Viešojo sektoriaus atlyginimų dydis, kaip ir anksčiau, priklauso nuo valdžios sprendimų. Esant smarkiam ekonomikos nuosmukiui, gali reikėti peržiūrėti suplanuotas išlaidas ir pajamas, tačiau konkrečiai, kurios išlaidos mažėtų, negalima atsakyti ir tai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis“, – komentuoja J. Rukšėnaitė.

Paneigė kalbas apie išmokų karpymą

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Tiek mane asmeniškai, tiek ministeriją vis pasiekia sunerimusių piliečių nuogąstavimai dėl neva mažėsiančių pensijų ir vaiko pinigų. Patikinu, kad tokioms kalboms visiškai nėra pagrindo. Priešingai – skiriame paramą darbo vietų išlaikymui, raginame savivaldybes aktyviau teikti socialinę paramą, pavyzdžiui, pakeisti tvarkas, kad būtų galima skirti papildomą paramą ekstremalių situacijų atvejais“, – pranešime žiniasklaidai aiškina ministras Linas Kukuraitis.

Eurai
Eurai
© Scanpix

Kubilius: neramina itin didelis deficitas

Valstybės kontrolės atstovė primena, kad esant išskirtinėms aplinkybėms ir reaguodama į kylančius iššūkius, šių metų kovo 16 d. Lietuvos Vyriausybės patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti tikėtinus ekonomikos nuosmukio padarinius Lietuvoje.

Taip pat, atkreipia dėmesį ji, Vyriausybei numatyta galimybė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų, arba apie 10 proc. BVP. Numatytos priemonės esą turėtų būti naudojamos palaikyti vidutinio laikotarpio ekonominį stabilumą.

Kaip „Delfi“ sako A. Kubilius, neramina kai kurių ekspertų numatomas itin didelis deficitas, dėl kurio tarptautinėse finansų rinkose gali atsirasti nepasitikėjimo Lietuvos finansine situacija.

„Sunku pasakyti, ką planuoja valdžia. Ji skelbia, kad skolinsis iki 5 mlrd. eurų. Tai reiškia, jog skola didės maždaug 10 proc. Mažėjant BVP, skola gali viršyti 50 proc. ir padidėti nuo dabartinių 35 proc. padidėt. Tokiu atveju deficitas gali būti itin didelis. Kai kur girdėti ekspertų pasakymai, jog gali siekti net 10 proc. Mane tai truputį neramina.

Esant smarkiam ekonomikos nuosmukiui, gali reikėti peržiūrėti suplanuotas išlaidas ir pajamas, tačiau konkrečiai, kurios išlaidos mažėtų, negalima atsakyti ir tai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis.
Jurga Rukšėnaitė

Nors kol kas Lietuva tarptautinėse rinkose gali skolintis santykinai itin pigiai, jos skolos kaina yra ne daug besiskirianti nuo to, už kiek skolinasi Vokietija. Kol kas sunku prognozuoti, kaip reikalai gali atrodyti šiek tiek vėliau. Jei Lietuva skelbs, kad nepaisys sveiko proto ribų ir limitų, didins deficitą labai žymiai, tai tarptautinėse finansų rinkose gali atsirasti nerimo ir tam tikro nepasitikėjimo Lietuvos finansų situacija“, – Lietuvos skolinimosi galimybes vertina europarlamentaras.

Prognozuoja, kad viešojo sektoriaus algos augs sparčiau

Finansų ministerijos šių metų kovo 20 d. paskelbtame Lietuvos 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijuje pažymima, kad viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiajame, kadangi viešojo sektoriaus atlyginimams reikšmingos įtakos turės dar pernai Vyriausybės priimti sprendimai dėl darbo užmokesčio didinimo.

„Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 15 proc. buvo padidintas gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio fondas. Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimui šiemet skirta 146,6 mln. Eur.

Privačiame sektoriuje darbo užmokestis augs lėčiau, kadangi priemonės viruso pandemijai sustabdyti neigiamai paveiks paslaugų sektorių, mažėjanti paslaugų paklausa mažins spaudimą didinti darbo užmokestį.

Reikšmingą poveikį tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo tempams turės nuo 2020 m. sausio 1 d. 9,4 proc. iki 607 Eur padidinta minimali mėnesinė alga“, – viešojo sektoriaus atlyginimų didėjimo priežastis aiškina ministerija.

Be to, prognozuojama, kad darbo užmokestis šiemet didės įvairių viešojo sektoriaus profesijų atstovams, tarp jų ir švietimo įstaigų darbuotojams.

„Darbo užmokestis šiemet, palyginti su pernai, bus didesnis įvairių profesijų viešojo sektoriaus darbuotojams: švietimo įstaigų darbuotojams, dėstytojams ir mokslo darbuotojams, statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams, kitiems valstybės ir savivaldybių tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, profesinės karo tarnybos kariams“, – vardija Finansų ministerija.

Verta atkreipti dėmesį, kad šį scenarijų patvirtino Valstybės kontrolė. „Ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2020 m. programai rengti, tačiau yra rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti“, – rašoma išvadoje.

Eurai
Eurai
© Scanpix

„Jie (finansų ministerija – aut. past.) scenarijų piešė pagal patvirtintą biudžetą. Kaip pavyzdys – darželio auklėtojoms nuo rugsėjo turi didėti atlyginimai, mokytojų taip pat, kažkiek ir medikų, tai jie vadovavosi patvirtintu biudžetu“, – aiškina V. Ažuolas.

Pedagogai baiminasi algų mažinimo

Švietimo profesinės sąjungos pirmadienį paragino savivaldybes nemažinti pedagogų atlyginimų per karantiną. Savivaldybių asociacija tikina, kad planų kirpti algas nėra, pranešė BNS.

Pareiškimą dėl atlyginimų pirmadienį išplatino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas tvirtina, kad pirmadienį šalyje prasidedant nuotoliniam mokymui, kai kurie merai „tiek oficialiais raštais, tiek ir gyvų pokalbių metu spaudžia mokyklų direktorius optimizuoti biudžetus“, tačiau neplanuoja stabdyti investicijų į pastatus ar atsisakyti kitų pirkimų.

Profsąjungos atstovai pabrėžia, kad mokytojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai beveik 100 proc. finansuojami iš valstybės biudžeto, o centrinė valdžia apie atlyginimų mažinimus nekalba.

„Nei premjeras, nei finansų ar švietimo, mokslo ir sporto ministrai nepranešė, kad mažinamas finansavimas švietimo sektoriui. Todėl savivaldybių vadovai neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo mažinti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – pranešime spaudai sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Vilniaus vicemerė Edita Tamašunienė pabrėžė, kad artimiausias dvi savaites jokių sprendimų dėl pedagogų užmokesčio neturėtų būti, tačiau neatmetė, kad užsitęsus nuotoliniam mokymui, apie tai gali būti kalbamasi.

„Bet jei tai tęsis ne tik tas ateinančias dvi savaites, o bus ir tolimesni sprendimai dėl karantino, galbūt kažką svarstysime. Nes šiuo metu dar nėra kalbama apie mokslo metų pratęsimą, artėja atostogos. Bet šiuo metu – tikrai ne“, – BNS sakė vicemerė.

Siūlo mažinti parlamentarų algas

Seimo valdybos nariai Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė pirmadienį Seimo valdybos posėdžio metu paragino nuo balandžio 1 d., solidarizuojantis su ekonominius sunkumus dėl karantino patiriančia visuomene, kuo skubiau atsisakyti reprezentacinių ir parlamentinių išlaidų naudojimo ir sutaupytas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą. Maža to, jie siūlo svarstyti ir drastiškesnes priemones – Seimo narių algų mažinimą.

„Šiuo metu Seimas turi parodyti pavyzdį ir pademonstruoti solidarumą su ekonominius sunkumus patiriančiais Lietuvos žmonėmis. Todėl raginame Seimą nedelsiant stabdyti reprezentacinių išlaidų naudojimą bei ekstremalios padėties valstybėje metu atsisakyti parlamentinių išlaidų, grąžinant jas į valstybės biudžetą, kad jos būtų panaudojamos tikslingiau šiuo sudėtingu valstybei metu.

Taip pat raginame atitinkamų reprezentacinių išlaidų atsisakyti ir Vyriausybės bei savivaldybių narius. Krizei gilėjant ir tęsiantis siūlome svarstyti Seimo nariams karantino laikotarpiui taip pat 10 proc. susimažinti gaunamą atlyginimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojami Seimo nariai Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.3333

Lietuvos pašto vadovė: siuntų skirstymas šiuo metu normalizuotas

Valstybės valdomas Lietuvos paštas iki balandžio vidurio buvo numatęs normalizuoti siuntų iš...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Šių metų e. varžytinių ir aukcionų laimikiai – viešbutis, raštinė ir kepimo cechas parduota turto už 30,5 mln. eurų

Elektroniniai aukcionai ir varžytinės šiemet išlaiko savo populiarumą – Registrų centro...

ES milijardų dalybos: iki 645 mln. eurų Lietuva planuoja skirti inovacijoms ir skaitmeninimui

Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos ( EK ) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo...

Profsąjungos ir verslo atstovai: terminai ekonomikos gaivinimo plano pastaboms teikti yra neadekvatūs (2)

Finansų ministerijai penktadienį pristačius ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos verslo...

Top naujienos

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos pildoma (235)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (45)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Nemokamų atostogų mastas „Linavos“ įmonėse patraukė Seimo dėmesį: tai darbo specifika ar vagystė? (41)

„Sodros“ duomenimis, 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė...

Bendražygiai apie naujausius įvykius dėl Navalno: apėmė siaubas Kremlius: mes nesekame kalinių sveikatos būklės (28)

Rusijos kalėjimų tarnyba pirmadienį paskelbė, kad kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas...

Nuo COVID-19 mirė 26-erių raseiniškis: į ligoninę atvežtas namuose prasirgęs 10 dienų (453)

Raseinių rajone praėjusią savaitę COVID-19 liga pasiglemžė dar vieną jauną gyvybę. Mirė vos...

Kremlius širsta: Čekijos sprendimas buvo provokuojantis „Kategoriškai nesutinkame“ (1)

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti iš šalies 18 rusų...

Į Lietuvą atgabenta beveik 75 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių

Į Lietuvą atgabenta 74 tūkst. 880 „ BioNTech “ ir „ Pfizer “ sukurtos „Comirnaty“...

Duomenų mokslininkas apie karantino švelninimą: Vyriausybė save įvarė į kampą (150)

Pirmadienį Lietuvoje pradėjo galioti švelnesnio karantino taisyklės, atlaisvinimų artimiausiu...

Šimašius – apie Konstitucinio Teismo sprendimą: prieš septynerius metus nebalsavau už tiesioginius mero rinkimus (9)

Konstitucinis teismas (KT) pirmadienį pranešė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti...