Be to, TS-LKD teigia, jog po 5 metų valdžioje jie vidutinę senatvės pensiją (turint būtinąjį darbo stažą) Lietuvoje pakels iki 400 eurų, o į šalį grįš 80 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
Tokie pažadai įrašyti į trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) pristatytą „Išteklių sutelkimo, investicijų pritraukimo ekonominiam proveržiui 2016–2020 m. planą“.
„Jeigu pagalvotume, kada Europos valstybės ieškojo planų, prisimintume, kad tai vyko tada, kai ateitis buvo neaiški“, – pristatydamas rinkiminę TS-LKD ekonominę programą sakė partijos lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis.
Jis teigė, kad jeigu politikai nieko nekeis, per 15 metų Lietuva neteks 35 proc. darbingo amžiaus žmonių, o tai yra blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
Kaip sektinus pavyzdžius G. Landsbergis pateikė Airiją ir Izraelį.
„Anksčiau susidūrusios su masine emigracija, žemais atlyginimais, aukštu nedarbu, itin nestabilia geopolitine aplinka, šiandien abi valstybės – eksporto gigantai, kuriantys aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas“, – teigė konservatorius.
Savo žadamų rezultatų konservatoriai ketina pasiekti tokiomis priemonėmis kaip: naujos laisvosios ekonominės zonos, pagal vokišką modelį reformuotas profesinis rengimas, strateginių investicijų fondas naujoms galimybėms kurti ir k.t.
Parašyta ne iš žmogaus perspektyvos
„Vienas didžiausių šios programos privalumų – dėmesys regionams. Tačiau joje apeinami sudėtingi klausimai“, – sakė VU TSPMI politologė doc. Nerija Putinaitė, vertindama konservatorių programą.
Vienos tokių, anot jos, – žadamos naujos darbo vietos, kai Lietuva tam neturi potencialo.
„Programoje visiškai nekalbama apie imigraciją. Matau atotrūkį tarp to, kas siūloma ir realybės. Norima pritraukti tik talentus, bet reikėtų kalbėti apskritai apie specialistų pritraukimą“, – dėstė politologė.
N. Putinaitė įžvelgė dar vieną didžiulį trūkumą – programa parašyta iš valstybės, o ne iš žmogaus perspektyvos.
„Negana to, pasigedau konkrečių priemonių, o tos, kurios įvardintos, nėra pakankamai ambicingos“, – komentavo docentė.
Mokesčių politikos – nėra
„Dalykas, kuris mane nustebino – iš esmės nekalbama apie makroekonominę politiką“, – sakė VU TSPMI politologas dr. Vytautas Kuokštis.
Jis pažymėjo, kad konservatoriai net neužsiminė apie mokesčių politiką, pavyzdžiui, ekspertų siūlomo nekilnojamojo turto ar automobilių apmokestinimo.
„Ar jūs ketinate tai daryti?“, – klausė politologas. G. Landsbergis po to pažymėjo, jog mokesčių politika, kaip ir švietimo bei kitų sričių planai, bus vėliau lygiai taip pat viešai pristatyti visuomenei.
V. Kuokštis sukritikavo tai, kaip programoje aprašyta dabartinė situacija. Jo manymu, tai padaryta netiksliai ir per daug pesimistiškai.
„Kaip problemą įvardijote nelygybę, bet nesiūlote jokių priemonių kaip ją sumažinti. Vien pritraukus užsienio investicijų situacija nepasikeis“, – teigė politologas.
„Sėkmės istorijų“ neužteks
„Konservatoriai į rinkimus eina su „sėkmės istorijomis“. Toks įspūdis, kad norima orientuotis į tuos, kurie ir taip jau sėkmingai veikia“, – sakė VU TSPMI politologas prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jis priminė, kad konservatoriai lietuviams gyvenimą kaip Airijoje žada ne pirmą kartą.
„Puikiai pamenu, kaip dar kokiais 2000 metais Andrius Kubilius užsidegęs pasakojo, ką reikia daryti, kad būtų kaip Airijoje. Tačiau šios šalies istorija yra išskirtinis pavyzdys, daugumoje valstybių tokių proveržių nebūna, reikia kapanotis po truputį“, – sakė profesorius.
R. Vilpišauskas pabrėžė, kad Airijoje rezultatų pasiekti pavyko dėl to, kad skirtingos barikadų pusėse esančios partijos sugebėjo dirbti kartu ir sutarė dėl to, kokių reformų šaliai reikia mokesčių politikos, darbo santykių ir kitose svarbiose srityse.
Pavyzdžiu buvo ir Vokietija
DELFI primena, kad 2015 m. gegužės 9 d. vykusiame TS-LKD suvažiavime patvirtinta rezoliucija „Dėl Lietuvos žmonių gerovės“, kurioje rašoma, kad „sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemą turime vadovautis Vokietijos socialios rinkos ekonomikos patirtimi: skatinti šeimai palankią mokestinę aplinką ir užtikrinti ekonominį saugumą socialiai jautriausioms visuomenės grupėms“.
Rezoliucijoje taip pat aiškinama, jog „dabartinės ekonominės politikos, kai apsiribojama tik dėmesiu periodiškam minimalios mėnesinės algos didinimui, nepakanka tam, kad būtų garantuotas ilgalaikis Lietuvos ekonomikos augimas“.
Tada konservatoriai siektinu pavyzdžiu laikė Vokietiją. „Prisiminkime Vokietijos miestus ir miestelius, kuriuose šeimos turi geras sąlygas auginti vaikus ir prižiūrėti ligotus tėvus bei senelius, turi gyvybingas bendruomenes ir jaukius parapijos namus“, – beveik prieš metus kalbėjo buvęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius.
Apie kitų artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų ekonomines programas DELFI skaitykite artimiausiu metu.
