Dokumente pabrėžiama, kad daugelyje svarbių valstybės gyvenimo sričių Vyriausybė vengė imtis aiškesnės politinės ir idėjinės lyderystės, todėl, rašoma partijos išplatintame pranešime spaudai, stringa švietimo sektoriaus reforma, įskaitant bendrojo lavinimo bei pedagogų parengimo sistemų pertvarką, universitetų jungimąsi, sveikatos apsaugos reformą, o skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai išaugo – skurdo rizika šalyje siekė 22,9 proc., o 20 proc. didžiausias pajamas turinčių asmenų pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei 20 proc. mažiausias pajamas turinčių asmenų.

Taip pat, anot rezoliucijos autorių, Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje labai trūksta objektyvumo įvardinant ir įvertinant Vyriausybės veiklos nesėkmes bei krizes – kai visiškai nepasiruošus buvo priimtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis, neanalizuojamas šio sprendimo pasekmėje kilęs mokytojų streikas, taip pat kilę skandalai dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo ir sprendimo, ribojančio registrų duomenų atvėrimą žiniasklaidai.

TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, pateikdama savo ataskaitą Vyriausybė turi aiškiai nurodyti ir įvertinti savo priimtų sprendimų rezultatus ir pasekmes, o ne vien tik džiaugtis ilgalaikėmis šalies ekonomikos ir kitų sričių situacijos gerėjimo tendencijomis, kurioms savo veikla ar neveiklumu įtakos nedarė.

„Apgailestaujame, kad Vyriausybė nesiėmė reikiamų priemonių suburti koaliciją prieš šiais metais pradėsiančią veikti Astravo atominę elektrinę ir net atvirkščiai – ėmė teikti siūlymus bendradarbiauti su Baltarusijos režimu, griaunant bet kokias pastangas sutelkti koaliciją. Taip pat gaila, kad skambiai pristatytų šešių struktūrinių reformų įgyvendinimo progresas labai lėtas, įgyvendinimas fragmentiškas, o daugelis įsisenėjusių valstybės problemų, kaip buvo žadėta, dar neišspręstos“, – teigė G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos atstovai dokumente susirūpinę nepakankamu dėmesiu sveikatos apsaugos sričiai, regioninei politikai, socialiniams ir ekonominiams skirtumams, kurie kai kur Lietuvoje didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, nesprendžiamais neįgaliųjų socialinės integracijos bei biudžeto įplaukų didinimo, kuris reikšmingai padidintų viešojo sektoriaus – mokytojų, medikų, kultūros ir socialinių – darbuotojų atlyginimus, iššūkiais, todėl konstatuoja, jog Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitoje pateikiama informacija nėra objektyvi, ir siūlo jai nepritarti.

ELTA primena, kad balandžio 11 d. premjeras Saulius Skvernelis pateikė Seimui Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą. Joje apžvelgiami pagrindiniai Vyriausybės 2018 metų veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai. Ataskaita svarstoma Seimo komitetuose.