Seimo nariai prokuratūros prašo imtis veiksmų ginant viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar Seimo narys, BFK pirmininkas savo veiksmais nepažeidė Lietuvos banko įstatymo, ar savo veiksmais nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neviršijo įgaliojimų, nesikišo į valstybės tarnautojo veiklą naudodamasis savo įtaka ir siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. Pagal Baudžiamąjį Kodeksą už tai numatomos ir laisvės atėmimo bausmės.
Pasak parlamentarų, Lietuvos banko, kaip vienos svarbiausių šalies finansinių institucijų nepriklausomumas, yra įstatymu ginamas valstybės ir viešasis interesas. Dėl jam pavestų kritiškai svarbių finansų rinkos priežiūros funkcijų, Lietuvos banko darbas privalo būti apsaugotas nuo bet kokios neleistinos įtakos ir šališkumo.
Savo kreipimesi jie pateikia S. Jakeliūno citatas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad 2019 m. sausio 24 d. S. Jakeliūnas savo feisbuko paskyroje kėlė tokius klausimus dėl „Revolut“ išduotos bankinės licencijos: „Ar tik Lietuvos bankui nekyla interesų konflikto ir dvejopų standartų taikymo rizika? Finansų sistemos prižiūrėtojas negali būti atskirų jos dalyvių lobistas“.
Parlamentarai pareiškime prieina išvados, kad tolimesni Jakeliūno komentarai feisbuke tik įrodo, kad kritikuodamas „Revolut“ ir Lietuvos banką jis siekė paveikti Lietuvos banko sprendimą. Čia pateikiamos citatos, kuomet Jakeliūnas rašė apie „Revolut“ ir britų finansų priežiūros tyrimus, straipsnius užsienio žiniasklaidoje ir šiuose įrašuose teigė: „Lietuvos bankas, reikia suprasti, išlieka visiškai ramus“ (2019 m. kovo 2 d.), „Lietuvos bankui visa tai, matyt, nė motais“ (2019 m. kovo 5 d.).
Majauskas su Kubiliumi savo kreipimęsi taip pat teigia, kad jų žiniomis, S. Jakeliūno susirašinėjime su Lietuvos banku užsiminė apie pageidaujamus sprendimus „Revolut“ atžvilgiu ir užuominas apie gresiančius nemalonumus. Jie taip pat primena, kad Jakeliūnas kelis kartus 2019 m. kovo 25 dieną vienoje televizijos laidoje pakartojo, kad Lietuvos bankas pažeidė savo mandatą kvietęs „Revolut“ į Lietuvą ar nestandartiškai su juo elgęsis:
„Jeigu gali būti paveikiamas „Revolut“, Storinskis būti paveikiamas netiesiogiai, bet Kremliaus gali būti paveikiamas ir Lietuvos bankas. Štai išvyniotas maždaug tas argumentavimo laukas, trumpai apibendrinanti galima sakyti, kad Lietuvos bankas pažeidė savo mandatą ir nežino, ką daryti.“. (…) Pradžiai mes kalbėjome apie politinį pažeidžiamumą Lietuvos banko, o tai, matyt, jeigu Storonskis turi įrašų kokių nors apie Jurgilą, kad jis kviestas buvo, gal kokie bendri renginiai buvo ar panašiai. (…) Vitas Vasiliauskas, jeigu jis konsultavo rusų oligarchą, kuris, galbūt, susijęs su pinigų plovimu, beje, to ofšoro sąskaitos buvo SEB banke atidarytos 2006 metais, tai jisai, Vitas Vasiliauskas, turi interesų konfliktą, nes jis negali dalyvauti tiriant tą pinigų plovimo schemą komerciniuose bankuose, kuomet jisai tarpininkavo atidarant sąskaitą viename iš jų“, – išrašytos Jakeliūno citatos konservatorių pareiškime.
Teigiama, kad po šios laidos, BFK pirmininkas komitetui pateikė siūlymą kreiptis trečią kartą į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, ar „Revolut“ veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus.
„Tokie BFK pirmininko veiksmai vertinami kaip piktnaudžiavimas teise bei pareigomis ir spaudimas Lietuvos bakui“, – pareiškime rašo Kubilius ir Majauskas.
Parlamentarai prieina išvados, kad kadangi Lietuvos bankas nepasidavė įtakai, 2019 m. balandžio 2 dieną, Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo paviešintos Vasiliausko asmeninės žinutės, vaizdo įrašai iš susitikimų su darbuotojais. Rašte manoma, kad taip buvo siekiama suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie Lietuvos banką.
Taip pat Seimo nariai darė prielaidą, kad toks neteisėtas elgesys yra susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas, o toks veikimas gali būti sietinas ir su bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymu daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną, ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. Čia užsimenama ir apie Jakeliūno bandymą darbintis Lietuvos banke.
Savo kreipimęsi konservatoriai rašo ir prieina prie išvados, kad Jakeliūnas tikslingai jau nuo 2013 metų siekė užimti aukštas pareigas Lietuvos banke, todėl dabartinis puolimas prieš Lietuvos banką ir jo vadovą yra tiesioginis siekis atleisti iš Valdybos pirmininko pareigų Vasiliauską ir, tikėtina, užimti jo vietą. Čia pateikiamas Jakeliūno citatos, kur jis nurodo, kad jo nuomone, Vasiliauskas netinkamas eiti pareigų. Jo paklausiame, ar jūs sieksite, kad tie kolektyviniai sprendimai (atleisti Vasiliauską – DELFI) būtų?. Į tai pateikiamas atsakymas.
„Taip, aš bandysiu jų siekti. Bet ne dabar, per rinkimus. Tačiau po jų naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas prisiims atsakomybę ir skirs baudas komerciniams bankams dėl visų šitų procesų“, – cituojamas Jakeliūnas 2019 m. balandžio 11. d. straipsnyje.
DELFI primena, kad S. Jakeliūnas balandžio 2 dieną Seime surengtoje konferencijoje paviešino V. Vasiliausko laišką skirtą kitiems valdybos nariams, taip pat vaizdo įrašus iš darbuotojų susirinkimo bei 2012 m. „slaptu“ Lietuvos banko tyrimu dėl VILIBOR, kuris, anot jo, parodo, kad per krizę komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR. S. Jakeliūnas teigė, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiauja ir sąmoningai nuslėpė dalį informacijos reikalingos parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančiam Seimo komitetui. Iš karto po konferencijos S. Jakeliūnas nuskubėjo pas premjerą S. Skvernelį. Po susitikimo kalbėta, kad galbūt bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus.
Tą pačią dieną V. Vasiliauskas žurnalistams komentavo, kad Lietuvos bankas visuomet bendradarbiavo su visomis valstybinėmis institucijomis, visuomet teikė informaciją ir remiasi faktais, o ne faktų interpretacija. Jis teigė, kad S. Jakeliūnas yra „nuėjęs į asmeniškumus“. Tos dienos vakarą Lietuvos banko puslapyje jau buvo patalpintas „slaptasis“ tyrimas. Pasirodo, tai vidinė Lietuvos banko specialistų parengta analitinė pažyma, kurioje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui. Pažymoje rašyti teiginiai nebuvo oficiali banko nuomonė, o veikiau laisvesnio interpretavimo bei su daugybe prielaidų atlikti skaičiavimai.
Balandžio 3 dieną V. Vasiliauskas prabilo apie tai, kad Lietuvos bankui, galimai, buvo bandoma daryti įtaka dėl vieno rinkos žaidėjo. Jis teigė, kad paviešins S. Jakeliūno žinutes bei tam tikrus oficialius pasisakymus.
Balandžio 9 dieną Seimo salėje paaiškėjo, kad S. Jakeliūnas ne kartą bandė darbinti Lietuvos banke. Tai patvirtino ir V. Vasiliauskas. Pats S. Jakeliūnas neigia, esą šis tyrimas yra jo asmeninis kerštas prieš Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Vakare Lietuvos bankas paviešino kreipimąsi į į Seimo ir Vyriausybės narius dėl viešoje erdvėje paskleistos, kaip teigiama, tikrovės neatitinkančios informacijos ir interpretacijų dėl tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR. Lietuvos bankas paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai. S. Jakeliūnas žurnalistams sakė, kad Lietuvos bankas neturi teisės ko nors siūlyti Seimui, jis tai vertina kaip bandymą daryti įtaką Seimui.
Balandžio 15 dieną premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad bus kreiptasi į prokuratūrą dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių institucijų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose, Taip pat kreipiamasi dėl galimo viešo intereso gynimo, nes dėl „Vilibor“ istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius.
