Dabar tęsiasi 15 dienų laikotarpis, per kurį galima reikšti pretenzijas. Likusioji šiam reikalui skirtos sumos dalis bus panaudota rudenį. Šis žuvivaisos projektas finansuojamas iš lėšų, surinktų už pabrangusius meškeriotojų bilietus ir korteles. Iš viso 2012 metais buvo surinkta 2,4 mln. litų. Gali atsitikti taip, kad pusė jų bus skirti Lietuvos ežerams bei Kauno ir Elektrėnų marioms užkrėsti žuvis naikinančiu virusu.

Paprašytas pakomentuoti, kaip vyko konkursas, AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas informavo, kad konkursas oficialiai dar nepasibaigęs ir kol kas negalima skelbti laimėtojo. Tačiau aišku, kas pasiūlė mažiausią kainą. Deja, tai ne žuvų augintojas, o verslininkas, užsiimantis žuvų prekyba.

Aplinkosaugos pareigūnas sielojasi, kad šiuo konkursu galima buvo padėti kuriai nors akvakultūros asociacijos įmonei. Bet kalbėdamas apie įžuvinimo skaidrumą V. Graičiūnas pareiškė, kad jeigu konkursą laimėtų ir šalies akvakultūros įmonė, ji taip pat ieškotų ir atsivežtų pigesnių žuvų iš Lenkijos ar Latvijos ir parduotų kaip pačių išaugintą. „Jeigu pavyktų sukontroliuoti, būtų lengviau išsaugoti žuvų genetinį fondą. Bet aš nežinau, ar realiai galima tai padaryti“, – prisipažino AM pareigūnas.

Gal ir nebūtų didelės bėdos, jeigu įžuvinimo medžiagą atvežtų iš Lenkijos. Svarbu, kad žuvytės būtų geros veislės ir sveikos. Tačiau ichtiologai tiesiog sutrikę dėl šiuo metu visoje Europoje siautėjančios užkrečiamosios karpių ligos. Šios pavojingos žuvų ligos virusas, ačiū Dievui, dar nepastebėtas Lietuvoje. Todėl ar verta rizikuoti dėl šiek tiek mažesnio įžuvinimo paslaugos įkainio?

„Mes karpių neperkame ir jų tikrai neveš. Perkame plėšriąsias žuvis: lydekas, sterkus, šamus, truputį plačiakakčių ir amūrų. Nemanau, kad apsimokėtų jas vežti iš Lenkijos, nes mūsų žuvininkystės ūkiai jų turi daug ir pigiai parduoda. Beje, dar perkame truputį lynų, kurių taip pat pas mus netrūksta. Žinoma, importuojant žuvis iš Lenkijos kyla pavojus, bet kaip jo išvengti, nežinau“, – dar kartą V. Graičiūnas pripažino savo bejėgiškumą.

„Šiuo metu konkursas pasiekė tokią stadiją, kai jau yra priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį. Toliau – 15 dienų laikotarpis, kuris pagal įstatymą vadinamas pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminu. Jo metu teikėjai turi teisę reikšti pretenzijas. Kol tas laikotarpis nepasibaigęs, tad laimėtojo dar nėra. Ir konkursas baigsis tada, kai su laimėtoju bus sudaryta sutartis“, – paaiškino AM Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Barysienė.

Konkurse varžėsi penki dalyviai: UAB „Vasaknos“, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, UAB „Bartžuvė“, UAB „Karpis“ ir UAB „Kauno marių žuvys“. Tiesa, „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“ pasiūlymai buvo atmesti, nes pateikti dokumentai „neatitiko reikalavimų.“

Pagal pasiūlytas kainas konkurso dalyvės išsirikiavo taip: UAB „Kauno marių žuvys“ – 266 204,50 Lt, UAB „Bartžuvė“ – 284 113,50 Lt, UAB „Karpis“ – 299 903,50 Lt ir UAB „Vasaknos“ – 340 002 Lt.
Iš viso į vidaus vandens telkinius bus suleista 173 tūkst. žuvų, kurių bendras svoris – 9,1 t.

Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose vandens telkiniuose.

Mažiausią kainą pasiūliusios UAB „Kauno marių žuvys“ direktorius Sigitas Valiulis, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, iš kur bendrovė pirks įžuvinimo medžiagą (mažas žuvytes), jeigu ji pati jų neinkubuoja ir neaugina, pareiškė: „Tai komercinė paslaptis. Ir apskritai aš nenoriu apie tai kalbėti, kol nepraėjo 15 dienų pretenzijoms pareikšti.“
UAB „Kauno marių žuvys“ įkurta 2003 m. Kauno mieste. Šiuo metu įmonė prekiauja įvairiomis šviežiomis, šaldytomis žuvimis, taip pat bendradarbiauja su įmonėmis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Estijos“, – taip apie šios bendrovės veiklą parašyta jos internetiniame puslapyje.

Todėl, ko gero, teisūs Lietuvos žuvų augintojai, teigdami, kad UAB „Kauno marių žuvys“ vadovai gabens neva pigias žuveles iš Lenkijos. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ vadovas Algimantas Gylys pranašauja tragediją, jei konkurso laimėtoju bus pripažinta UAB „Kauno marių žuvys“. „Esame pasipiktinę, kad suteikta galimybė dalyvauti ir laimėti įžuvinimo konkursą įmonei, kuri neturi jokios gamybinės bazės. Netiesa, kad jie pirks pigiau. Atmintyje dar ryškūs vaizdai, kaip anksčiau būdavo veisiamos žuvys. Milijoniniai skaičiai žuvyčių būdavo tik popieriuose. Kas suskaičiuos, kiek jų iš tikrųjų suleidžiama į vandens telkinį?“ – nuogąstavo A. Gylys.

AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis, visiškai pritardamas asociacijos vadovui, dar paaiškino, kad Lenkijoje šiuo metu siaučia pavojingiausia Koi (Koi – tai japoniškas spalvotas karpis) herpeso viruso (KHV) infekcija. Ja gali užsikrėsti ir visos kitos žuvys, jeigu turės sąlyčio su vandeniu, kuriame ganėsi ligoti karpiai. Kaip pasakojo D.Svirskis, 1998 m. iš Didžiosios Britanijos į Izraelį buvo atvežta tokių karpių. Ten netrukus išgaišo visi vietiniai karpiai. Pasak D. Svirskio, dabar dalis Lenkijos žuvininkystės ūkių merdi, mėgina auginti kitas žuvis. Lietuvoje šios ligos protrūkio iki šiol pavyko išvengti, todėl labai svarbu pasimokyti iš kaimynų sukauptos patirties. Ir, be abejo, vengti kontaktų.

Tačiau matyti, kad mokytis nenorima, jei sutinkama, kad iš Lenkijos, kur dėl minėto viruso masiškai gaišo žuvys, bus vežama Lietuvos vandenims įžuvinimo medžiaga.

„Mes taip pat norėjome dalyvauti tame konkurse, bet per tokį trumpą laiką, koks buvo nustatytas paraiškoms pateikti, nespėjome parengti reikalaujamų dokumentų, - apgailestavo D. Svirskis, - apmaudu, kad naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neatsižvelgia į šią problemą arba yra neinformuotas senųjų ministerijos darbuotojų. Mano supratimu, pasiūlymus tokiai paslaugai reikia vertinti ne pagal mažiausią kainą, o pagal žuvų kokybę ir sveikatingumą.“

AB „Išlaužo žuvis“ vadovas pastebi dar ir tai, kad vienai įmonei būtų sunku tenkinti konkurso sąlygą dėl žuvų įvairovės, nes esą tiek daug žuvų įžuvinimui nė viena įmonė neturi. Todėl D.Svirskis siūlo konkursus rengti atskiruose regionuose. Tuomet nereikėtų taip toli transportuoti, būtų sutaupyta ir lėšų. Jo nuomone, Kauno marioms įžuvinti galėtų tiekti žuvyčių tiek ir AB „Išlaužo žuvis“, tiek ir kiti netoli Kauno esantys žuvininkystės ūkiai.

Nepalyginamai geresnės, atsparesnės natūraliai užaugintos Išlaužo žuvytės. O Lenkijoje labai dideliais kiekiais įžuvinimui medžiagą augina uždarose sistemose (voniose). Tokioms žuvytėms sunkiau prisitaikyti prie natūralių sąlygų, jos neatsparios ligoms, todėl didelė jų dalis išgaišta.
„Jeigu žuvys bus atvežtos nekokybiškos, bus suleista ne tuo metu, netinkamoje vietoje, kokia prasmė tokį darbą daryti? Toks pinigų išmetimas į balą niekam nenaudingas, ypač Lietuvai“, – ,,ŪP“ sakė Vilniaus universiteto ežerų tyrėjas doc. Egidijus Bukelskis.