Vadovaujantis pakeitimais, mažmeninės prekybos įmonės nebegalės reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu, taip pat – taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų.
Kaip skelbia Konkurencijos taryba, jeigu prekybininkas taikys tam tikras priemones, kilus ginčui jis turės įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą.
Pataisos taip pat sudaro geresnes galimybes apsaugoti į Konkurencijos tarybą besikreipiančių tiekėjų tapatybės slaptumą, numato platesnius Konkurencijos tarybos įgaliojimus atliekant pažeidimų tyrimus ir renkant įrodymus bei ilgesnį maksimalų (iki 18 mėnesių) pažeidimo tyrimo terminą.
Minėtas įstatymas papildytas siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją prekybos sektoriuje ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Siūlymus papildyti MPĮNVDĮ Konkurencijos taryba pateikė prieš metus, kai parengė šio įstatymo stebėseną.
Konkurencijos taryba primena, kad įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą.
Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas.
