Naujo mąstymo impulsai
Bendrovės TEO LT generalinis direktorius Arūnas Šikšta pripažino, kad pamatuoti verslo mokymų naudą iš tiesų gana keblu.
“Nežinau, ar yra bent vienas žmogus, kuris, išstudijavęs kokio nors verslo pasaulio autoriteto karjerą, išklausęs garsiausiuose universitetuose dėstomus kursus ir gavęs šūsnį profesorių patarimų, tapo milijonieriumi. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas savo sėkmės formulę turi sukurti pats. Konferencijos, kuriose kalbama apie tokius dalykus, naudingos tiek, kiek daug jose pateikiama originalių idėjų, požiūrių ar vertinimų, duodančių impulsą mąstyti. Mano manymu, būtent tai, o ne receptai, kaip kuo nors tapti, yra vertinga”, - samprotavo A.Šikšta.
Pašnekovas pastebėjo, kad patys garsiausi lektoriai, kokių tik jam yra tekę klausytis solidžiausiuose forumuose, niekada nemokė kokių nors konkrečių dalykų. Paprastai jie pasidalija asmenine patirtimi ir papasakoja apie sprendimus, kuriuos priėmė siekdami savo tikslų.
“Taip auditorija gauna peno apmąstymams, tačiau ne gatavų receptų. Apie bazinio išsilavinimo spragų užpildymą tokiuose renginiuose negali būti nė kalbos”, - dėstė TEO LT generalinis direktorius.
Paprašytas pakomentuoti sparnuotą frazę, kad verslo lyderių konferencijose svarbiausios būna kavos pertraukėlės, kurių metu įmanoma užmegzti ryšius su norimais asmenimis, A.Šikšta teigė tokius dalykus vertinąs skeptiškai.
“Be abejo, požiūris į tokius renginius ir dalyvių lūkesčiai skiriasi. Asmeniškai aš renkuosi tokius renginius, kuriuose galima gilintis į tam tikras specifines problemas. Tokiu atveju kavos pertraukėlės ar jų metu atsirandanti prievolė kalbėtis apie bendrus makroekonominius ar politinius procesus man tik trukdo susikaupti. Akivaizdu, kad dalis žmonių konferencijose dalyvauja norėdami per pertraukėles nuveikti tam tikrus lobistinius darbus ar pasireklamuoti. Kai kam tai - mados ir prestižo reikalas”, - sakė A.Šikšta.
Pašnekovas taip pat pripažino, kad stengiasi išvengti laiko gaišaties, todėl prieš priimdamas kvietimą dalyvauti kokioje nors konferencijoje ir įsigydamas bilietą, atidžiai išsinagrinėja, kas kokias temas ketina gvildenti.
“Tokių konferencijų organizavimas ir skaitomi pranešimai jose tapo verslu. Deja, man taip pat teko keletą kartų dalyvauti visiškai skirtingoms problemoms dedikuotuose forumuose, kuriuose tie patys oratoriai nuo A iki Z skaitė tuos pačius pranešimus. Tai gerokai nuvylė”, - sakė A.Šikšta.
Tobulėjimo katalizatorius
Iš esmės pozityviai akistatas su verslo teoretikais vertino ir “Hansabanko” valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius.
“Į Lietuvą atvažiuoja nemažai iš tiesų solidžią patirtį turinčių ir pasaulinį pripažinimą pelniusių verslo profesorių. Tai, kad moderniausios jų žinios tampa prieinamos - nepervertinamas dalykas, nes tai iš tiesų suteikia galimybę tobulėti ir sparčiau judėti pirmyn”, - sakė G.Dusevičius.
Tiesa, bankininkas pastebėjo, kad pasinaudoti tomis žiniomis taip pat reikia sugebėti. Jo teigimu, “verslo klausos” neturintis direktorius ar vadybininkas greičiausiai ir pačiuose geriausiuose pranešimuose gali neišgirsti “nieko gero”.
“Kaip kam sekasi, gana gerai atspindi bendra įmonių pasiektų rezultatų statistika. Taip pat galima sugretinti ir jų veiklos principus. Siekiantieji žinių, skiriantieji tam dėmesį ir investuojantieji į jas, iš tiesų tampa išmintingesni, priima teisingesnius sprendimus ir daro mažiau klaidų, - samprotavo G.Dusevičius. - Žinoma, yra daugybė “jei”. Svarbu suvokti, kad susitikimai su garsiais verslo guru nėra gatavas produktas, o tik žaliava, kurią būtina pačiam panaudoti kūrybai”.
Sėkmės istorijos įkvepia
Mobiliojo ryšio bendrovės “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis, pats dažnai kviečiamas skaityti pranešimus tarptautiniuose verslo elito renginiuose, taip pat pripažino konferencijų organizavimą pavertus savarankišku verslu, tam tikrų abejonių dėl kai kurių seminarų kokybės kyla.
“Visgi iš esmės aš į tai žiūriu labai pozityviai. Praktiškai visi tokio pobūdžio mokymai yra pagrįsti vadinamosiomis sėkmės istorijomis, kurios bent trumpam įkvepia. Be to, mūsų kompanijos darbuotojai iš visų konferencijų parsineša daugybę šviežių idėjų ir bando tam tikrus sprendimus pritaikyti savo veikloje. Svarbu yra ne aklai kopijuoti kai kurias teorijas, bet kūrybiškai jas vertinti”, - dėstė A.Zabulis.
Pasak “Omnitel” vadovo, kartais skirtingus universitetus baigę specialistai parengia rekomendacijas, kam iš kolegų, kur, kokius kursus vertėtų išklausyti.
Jis taip pat rezervuotai vertino teoriją, kad itin svarbi pridėtinė konferencijų vertė sukuriama su jų dalyviais bendraujant neformalioje aplinkoje.
“Labai svarbus pirmasis įspūdis ir jei per pertraukėlę tarp seminaro dalyvių užverda diskusijos apie ką tik girdėtus dalykus, tai yra labai gerai. Tačiau tokio efekto tikrai nebus, jei menkavertis bus pats pranešimas, kavos pertraukėlė taip pat bus laiko gaišinimas”, - samprotavo A.Zabulis.
Spekuliacijos erzina
Ne pelno organizacijos “Junior Achievement Lietuva”, kuriančios ir įgyvendinančios jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programas, valdybos narys, verslininkas Arvydas Augustaitis prisipažino, kad po kai kurių įmonių vadovams skirtų konferencijų apima euforija, o po kai kurių - nusivylimas.
“Susidūrus su šarlatanu kompromituojama pati verslo mokymų idėja. Teko klausytis keletą kursų, kuriuose už keletą šimtų litų pateikiama visiškai “tuščia” dalomoji medžiaga, o pagrindinis lektorius pasirodo esąs visiškai nykus. Po tokių dalykų kyla pagunda atsižadėti bet kokių seminarų ir konferencijų. Kita vertus, galėčiau išvardyti keletą programų, kurios davė iš tiesų labai daug naudos, paskatino išbandyti jėgas visiškai naujose veiklos srityse. Beveik visiems įmonių vadovams tenka patirti ir pakylėjimo, ir nesėkmių periodus. Po pastarųjų atsikratyti slogių nuotaikų ar su naujomis jėgomis kibti į darbus, gavus pozityvios informacijos dozę, paprastai būna lengviau”, - dalijosi patirtimi A.Augustaitis.
Verslininko teigimu, kartais atmetimo reakcija kyla tik dėl mokymų formos, o ne dėl turinio. Kai kurių renginių iniciatoriai stengiasi ne profesionaliai išnagrinėti kokią nors temą, o pasikvietę šešis oratorius per 4 valandas nori apžioti šūsnį skirtingų dalykų.
“Po tokių seminarų paprastai būna gaila sumokėtų 800 ar 900 litų ir sugaištos dienos”, - sakė “Junior Achievement Lietuva” valdybos narys.
Lietuva dar atsilieka nuo Estijos
Tuo tarpu “Baltijos lyderystės ugdymo instituto” (BILD - Baltic Institute for Leadership Development) direktorius Darius Mikulis teigė negalįs pateikti sociologinių tyrimų išvadų, iliustruojančių, kokią naudą patyrė įvairių konferencijų klausytojai, tačiau tikino neabejojąs, kad tai viena svarbiausių verslo konkurencingumo sąlygų.
“Lyginti galima tik tai, kiek apskritai verslo konferencijų surengiama Lietuvoje, kiek, pavyzdžiui, Estijoje ir kiek kitose Europos šalyse. Akivaizdu, kad mes šiame kontekste atrodome liūdniausiai, o mūsų rinka išvystyta mažiausiai”, - tvirtino D.Mikulis.
BILD vadovo teigimu, renginiai, kuriuose į vieną vietą susirenka ir savo patirtimi dalijasi pasaulinio masto vadybos minties lyderiai, artimai dirbantys su globalių korporacijų vadovais, ambicingiems verslininkams yra itin naudingi.
“Tai tikrai nėra universitetinių studijų ar profesinių mokymų pakaitalas, tačiau būtina sudedamoji asmenybės tobulinimo proceso dalis”, - tikino pašnekovas.
Jo teigimu, konferencijų bei mokymų organizavimas viduriniosios grandies vadovams jau ir Lietuvoje tapo kasdienybe, tačiau aukščiausio lygio vadovams tokio pobūdžio renginių pasiūla tebėra menka. Norėdama užpildyti šią spragą BILD kovo pabaigoje Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją “Vadybos inovacijos - neišsenkantis konkurencinio pranašumo šaltinis”, kurioje dalyvaus pasaulinio garso vadybos inovacijų minties lyderiai.
“Šis įvykis Lietuvos verslo auditorijai itin reikšmingas - dar niekada nebuvo suburta tiek daug ir tokio aukšto lygio vadybos specialistų vienoje konferencijoje. Pranešimus čia skaitys aukščiausio lygio ekspertai iš vienos geriausių verslo mokyklų pasaulyje - Londono verslo mokyklos. “Financial Times” vertinimu, šios mokyklos verslo administravimo magistrantūros programa (MBA) yra tarp penkių geriausių pasaulyje ir geriausia Europoje”, - akcentavo D.Mikulis.
Instituto vadovas patikino, kad į Lietuvą atvyks ne tik aukščiausio lygio ekspertai, bet ir išskirtinės asmenybės. Pranešimus skaitys Džiulianas Birkinšo, strateginės vadybos ir tarptautinio verslo profesorius Londono verslo mokykloje bei Vadybos inovacijų laboratorijos įkūrėjas ir mokslinių tyrimų vadovas. Jo konsultuotų įmonių sąraše yra tokios korporacijos kaip “Exxon”, “Ericsson”, ABB ir daug kitų žymių įmonių. Taip pat dalyvaus Mahmudas Khanas, “Unilever” globalus inovacijų lyderis, atsakingas už inovacijos procesų ir sistemų kūrimą ir vystymą visame pasaulyje; Alanas Matchamas, Londono verslo mokyklos Vadybos inovacijų laboratorijos vykdantysis direktorius; Kenas Boylas - “Rolls-Royce” personalo direktorius gamybai, įgyvendinęs ne vieną reikšmingą naujovę gamybos padaliniuose, ir keletas kitų garsenybių.
“Mūsų verslininkai renginyje turės unikalią progą sužinoti ne “atvėsusią istoriją”, o tikrai karštas naujienas iš verslo pasaulyje vykstančių mūšių. Vadovėliai apie tai rašys gal tik po metų kitų”, - teigė BILD direktorius.
D.Mikulio teigimu, pasiklausyti tokių verslo teoretikų ir praktikų minčių analogiškoje konferencijoje Londone kainuotų mažiausiai 2000 svarų. Tuo tarpu Lietuvoje bilietai į šį renginį kainuoja mažiau nei 1500 litų, todėl į Vilnių ketina atvykti būrys įmonių vadovų iš Latvijos, Estijos ir netgi kai kurių Skandinavijos šalių.
