Prieš kelias savaites į Pakruojo rajono savivaldybės didžiąją salę prigužėjo tiek žemdirbių, kiek čia nėra buvę jau seniai – apie 170, kuriems sutalpinti prireikė papildomų kėdžių.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Iš visų rajono kampelių suvažiavę žemių savininkai, ūkininkai, bendrovių vadovai ir kiti suinteresuotieji rajono vadovus – merą Saulių Gegiecką ir Administracijos direktorę Eriką Kižienę – „spaudė prie sienos“ dėl kone keturiskart išaugusio žemės mokesčio.

Atmosfera susirinkime kaito iki raudonumo, o valdžia kaltinta neveiklumu ir kone specialiu žlugdymu, mat tokie staiga išaugę mokesčiai taps sunkia našta net ir didiesiems ūkiams – o ką kalbėti apie smulkius žemdirbius bei nuosavos žemės turinčius rajono gyventojus.

Taryba buvo suklaidinta?

Verta priminti, kad šių metų žemės mokesčio klausimą Tarybos nariai sprendė 2017-ųjų balandžio mėnesį, t. y galėjo mokestį sureguliuoti per mokesčio tarifą, nes turi galią jį didinti arba mažinti. Kaip ir ankstesniais metais, buvo paliktas 1,5 proc. tarifas, o Taryba posėdžio metu buvo informuota apie galimą mokesčio didėjimą iki 10-ies procentų.

Nors Tarybai buvo paaiškintas šių metų išskirtinumas – 2017-aisiais buvo atliekamas naujas masinis vertinimas ir žemės mokestis apskaičiuotas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes, – niekas nepagalvojo, kad pakilusios žemių vertės gali lemti ženklų ir mokesčio pabrangimą. Taigi, praėjusiais metais balsuojant dėl žemės mokesčio, rankos pakeltos beveik vienbalsiai „už“, o jau vėliau, pradedant aiškėti nejuokingai situacijai, Tarybos nariai jautėsi suklaidinti – niekas apie beveik 4 kartus galintį išaugti mokestį jiems nesakė. O ir patys nepasidomėjo.

Žemės ūkis
Žemės ūkis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ūkininkams dėl tokių sprendimų beliko „susiimti už galvų“ – nors sąskaitos už žemės mokestį ateis tik lapkritį, jau dabar galima pasitikrinti, kokias sumas teks atseikėti, žemdirbiai sako, kad kainos už kai kuriuos plotus išaugo 4 ir net daugiau kartų.

„Triukšmo daugiau, nei reikėtų“, – pasisveikinęs su susirinkusiais ūkininkais, sakė meras S. Gegieckas. Pasak jo, skandalas iškeltas kone „lygioje“ vietoje, mat sprendimas jau rastas – lengvatos būdu visam rajonui „urmu“ žemės mokesčio tarifą Taryba dar gali persvarstyti – siūloma sumažinti nuo 1,5 iki 0,75 procento.

Tokį sprendimą Taryba galėtų priimti balandį, kai bus svarstomas jau 2019-ųjų žemės mokesčio tarifas. Tačiau kodėl tada, rajono vadovams su keliais ūkininkais tuo pačiu klausimu susitikus vasario pradžioje, buvo sakoma, kad Tarybos sprendimo atšaukti jau nebeįmanoma – ir mokėti visiems teks tiek, kiek nuspręsta, o „balansą“ esą čia būtų galima rasti sprendžiant dėl 2019-ųjų tarifo – jį stipriai sumažinti ir taip kompensuoti šių metų mokestį.

Praėjo apie mėnesį ir rajono vadovai sprendimą rado. Gal padėjo ūkininkų „prirėmimas prie sienos“?

„Ant dviejų kėdžių“

Prieš įpykusius žemdirbius stojo ir Ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas, taip pat ir Tarybos narys Alvidas Vasiliauskas. „Sukeltas ažiotažas, planavom, gal kils 10, gal iki 30-ies procentų, bet kad tiek – niekas nesitikėjo“, – sakė A. Vasiliauskas, bandydamas tokį nežinojimą įrodyti stambaus ūkininko, taip pat Tarybos nario Jono Jurgeliūno pavyzdžiu.

Negi jis būtų balsavęs už tokį pabrangimą, kai turi daugiau nei 1000 ha žemės? Žemdirbiai nuramino A. Vasiliauską – jei šis neatsimena, kolega nuo šio klausimo sprendimo nusišalino. Ūkininkų sąjungos rajono pirmininkui „kliuvo“ ne tik už žemdirbių neatstovavimą Taryboje, bet ir gyvenimą Vilniuje. Žemdirbiai svarstė, ką gali dėl ūkininkų daryti žmogus, kuris ne tik nebeturi ūkio, bet ir į rajoną grįžta tik dėl komitetų ir Tarybos posėdžių.

Žemės mokestis – į biudžetą, o kur toliau – neaišku

Meras žemdirbius bandė raminti, kad žemės mokesčio pinigai juk niekur nedings – papildys rajono biudžetą. O kad jų bus daugiau – visiems tik į naudą. Jei būtų taikomas 0,75 proc. tarifas, papildomai į biudžetą „suplauktų“ apie 400 tūkst. eurų (prie jau ir taip numatomo pusės milijono), o šie galėtų būti skiriami kelių taisymui.

Tiesa, iškart pasakyta, kad tokia suma – menka paguoda, kai imama kalbėti apie itin prastą rajono kelių būklę, o ir kontroliuoti procesą – keblu, nes net pats meras pripažino kiekvieną savaitę sulaukiantis pasipiktinusių gyventojų skambučių dėl kelių netvarkymo. Nors, matyt, šita pinigų panaudojimo schema neatmetama – seniūnijų prašoma nurodyti prasčiausias gatves ir gatveles.

Dar vienas būdas panaudoti papildomus mokesčius – kreiptis į Europos investicijų banką dėl paskolos (o mokestį panaudoti prisidėjimui, kurio bankas reikalautų ir iš rajono). Paskolos pinigai galėtų pagerinti rajono infrastruktūrą, tiesa, čia dar nemažai neaiškumų, o naudą rajono gyventojai pajustų gal per 10-metį.

Kone 4 kartus staiga išaugę mokesčiai Pakruojo rajono žemdirbiams sukėlė įsiūtį
© DELFI / Andrius Ufartas

Žemdirbiai replikavo, kad po 10-ies metų ne vieno iš jų ir gyvo gali nebebūti, tad apie tai neverta net kalbėti. Įdomu ir tai, kad praėjusią savaitę pasirodė Artūro Zuoko idėja Pakruojui – esą rajoną galėtų atgaivinti nemokamai rajono gyventojus vežantys maršrutiniai autobusai. Girdamas iniciatyvų rajoną ir jo merą – bendrapartietį S. Gegiecką, – A. Zuokas tikina, kad jau dabar savivaldybė kompensuoja didžiąją dalį „Pakruojo autotransporto“ išlaidų ir trūksta visai nedaug, kad maršrutai būtų pilnai kompensuojami. Iš kur paimti tuos „visai nedaug“? O gal už žemdirbių mokesčius galėtume persėsti į autobusus?

Vieni kaltino politikavimu, kiti prašė dėkoti

Žemės mokesčio koeficiento mažinimo iniciatoriumi pelnytai galima vadinti Klovainių ūkininką Albiną Navicką (ne mažiau jis nusipelnė ir už ūkininkų „mobilizavimą“).

Šis klovainietis dar praėjusiais metais, domėdamasis valstybinės žemės mokesčiais, suprato, kad Registrų centrui perskaičiavus žemės vertes, gali tekti už ją pakloti nemenkas sumas. Tiesa, tuomet į tokius žemdirbio postringavimus savivaldybėje mažai kas kreipė dėmesį.

Vyras priminė ir tai, kad praėjusių metų gegužę savivaldybę pasiekė VMI raštas apie galimą žemės mokesčio padidėjimą – į raštą irgi niekas dėmesio nekreipė. Nors dėl tarifo Taryba jau ir buvo nubalsavusi balandžio mėnesį, persvarstyti klausimą dar buvo galima iki pat gruodžio, juk metams einant į galą situacija buvo aiškesnė nei jų pradžioje.

„Mes ne politikuojame, supraskit, kad žemdirbiai darbo vietas kuria, šeimas išmaitina, rajono organizacijas ir renginius remia, o taip pat ir savo išlaidas planuoja“, – sakė A. Navickas, girdėjęs, kad rajono vadovai jį apkaltinę politikavimu ir kitų žemdirbių kurstymu.

Pasak ūkininko, valdžia turėtų ne kaltinti, o dėkoti, kad situacija iškelta į viešumą tada, kai dar nėra gauti mokestiniai pranešimai, nes tuomet, greičiausiai, būtų tekę atremti žymiai didesnę, gal net šakėmis „ginkluotą“, minią.

„Aišku, nebūtume paviešinę, jokių alternatyvų nebūtų buvę, būtume mokėję, kaip nusprendė, bet mes prašome 0,5 proc. koeficiento“, – susirinkusių prašymą garsiai išreiškė A. Navickas ir sulaukė visos salės aplodismentų. Taikant tokį koeficientą biudžetas prie surenkamo pusės milijono pasipildytų šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Susivienijo ir stambiausi, ir smulkesni

A. Navicko nuomonei pritarė stambiausių rajono žemės ūkio bendrovių ir UAB'ų vadovai – „Alfa Agro“ gen. direktorius Virginijus Beinoras, Linkuvos ŽŪB vadovas Laisvūnas Gudjurgis, Lygumų ŽŪB vadovas Petras Ivanauskas, Linkuvos krašte ūkininkaujantis Petras Virkštis.

Žemės ūkio rajone lyderiai mero taip pat „neglostė“ – kaltino nesidomėjimu įstatymine baze, taip pat priminė, kad netrukus – rinkimai, o žemdirbiai tokį valdžios akibrokštą būtinai atsimins. Aštrių replikų negailėjo ir Žeimelio krašto ūkininkas Romualdas Balčiūnas, Laimonas Juozapavičius, Klovainių ūkininkė Onutė Varnienė, Bardiškiuose ūkininkaujantis Ramūnas Livanas. Pasisakiusiems užkliuvo Tarybos narių nesidomėjimas tuo, kas jiems lyg ir privaloma, ir tai, kad menkai politikais galima po tokių sprendimų pasitikėti.

Galutinis sprendimas nepriimtas, žemdirbiai ruošia rezoliuciją

Susirinkimui tęsiantis beveik dvi valandas, išsiskyrė dvi aiškios pozicijos – savivaldybės vadovai pasisakė už 0,75 proc., o žemdirbiai už mažesnį – 0,5 proc. – tarifą.

Pastarųjų manymu, 100 tūkst. padidinti rajono biudžetą jie galintys, juk kainos auga, normalu, kad ir čia reikia prisidėti svariau.

Tiesa, galutinį sprendimą bet kokiu atveju priims Taryba, o kol kas svarstymai perkelti į specialiai šiam klausimui suburtą darbo grupę. Bet ir ši susirinkimo metu sukritikuota. Mat mero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje – atstovai iš administracijos, po vieną narį nuo Taryboje esančių frakcijų ir tik trys žemdirbiai – J. Jurgeliūnas (susirinkime irgi gavęs nemažai pylos), A. Vasiliauskas (senokai nebeturintis ūkio ir „emigravęs“ į sostinę) bei Edikas Drupas.

Meras, teigęs, kad Tarybos nariai visada atsižvelgia į darbo grupių rekomendacijas, kvietė ūkininkus prisijungti prie darbo grupės ir sprendimo ieškojimų. Nors susirinkusieji šią „privilegiją“ siūlė A. Navickui, šis atsakė nenorintis, nes vėl būtų apkaltintas politikavimu ar kitais nebūtais dalykais. Nors susirinkimo niekas neprotokolavo, žemdirbiai, pamatę, kad bendro sprendimo priimti nepavyks, vietoje beveik vienbalsiai pakėlė rankas už 0,5 proc. tarifą.

Šią savaitę dėl to jau ruošiama rezoliucija – čia nuguls rajono žemdirbių prašymas ir šimtai parašų. Dokumentą planuojama įteikti savivaldybės vadovams ir Tarybos nariams. Gali būti, kad rezoliuciją išvys ir pats Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris rajone žada lankytis jau mėnesio pabaigoje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

IKEA plečiasi į Latviją: atidaro parduotuvę Rygoje

IKEA , Švedijos baldų mažmeninės prekybos įmonė, rugpjūčio 30 d. atidarys pirmąją...

Jankevičius: didesnės kainos dėl Lietuvos rinkos dydžio – sena prekybininkų dainelė (64)

Tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, - sena...

Žiniasklaida: popiežiaus viešnagė daliai viešbučių žada papildomą pelną (2)

Rudenį Lietuvoje paprastai senkant turistų srautui, šiemet dalis viešbučių ir kitų...

Dėl Šiaurės Korėjos embargo pažeidimo JAV įvedė sankcijas kelioms rusų ir kinų įmonėms (4)

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė sankcijas Rusijos ir Kinijos įmonėms, nubaustoms...

Neteisingai priskaičiuotos palūkanos: ne visos įmonės pačios susisiekia su nukentėjusiais klientais (1)

Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad keturios bendrovės neteisingai priskaičiavo klientams...

Top naujienos

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“ (625)

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą (89)

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Miestelis prie trijų valstybių sienų: žmonės čia plūsta prie dar vieno kryžių kalno (6)

Pačiame Lietuvos kamputyje, visai šalia sienos su Kaliningradu, įsikūręs mažas miestelis su...

Adomėnas pasipiktino Vėlyvio provokacija bažnyčioje: tai gili mūsų visuomenės problema

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas...

Nužudymas Klaipėdos r.: vyrą galimai subadžiusiai moteriai nustatytas mirtinas girtumas (16)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdos rajone buvo rastas negyvas vyras su durtinėmis...

Orai: artėja nauja šilumos banga (22)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Skausmas krūtinėje: kas kaltas – refliuksas, rėmuo ar širdies priepuolis? (6)

Norint suprasti skirtumus tarp rėmens ir rūgštinio refliukso bei gastroezofaginio refliukso ligos...

Darbai, kuriems vasarą neverta švaistyti laiko (22)

Vasara yra pernelyg trumpa, kad savo laiką būtų galima švaistyti generaliniam tvarkymuisi ar...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (2)

Vakar, rugpjūčio 14 d., Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus . Jo padariniai – ne tik...

Baigėsi EK apklausa dėl laiko sukiojimo (20)

Liepą prasidėjusi Europos Sąjungos mastu atlikta internetinė apklausa baigta rugpjūčio 16 d.