Komitetas, pritardamas veto atmetimui (5 už, 2 prieš), siekia, kad Seimas nekeistų savo pozicijos ir paliktų galioti priimtas pataisas, sugriežtinančias kogeneracinių statybas.
Tada Seimas balsuos, ar priimti prezidentės siūlymą, ar palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias statybų ribojimus. Norint veto atmesti reikia, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.
„Linas (Balsys – DELFI) siūlo tik balsuoti, ir niekam neleisti pasisakyti“, – šmaikštavo Seimo narys P. Saudargas komitetui priėjus prie šio klausimo.
„Na ką, vyšnia ant torto“, – šmaikštavo kiti.
Tačiau vyr. prezidentės patarėjai Linai Antanavičienei dar kartą pristačius prezidentės poziciją, kodėl ji vetavo pataisas, diskusijų ir klausimų vis tik kilo.
„Ar pritariate, kad tai tiesiog akligatvis, o ne protingas sprendimas Lietuvai", - klausė P. Saudargas, klausdamas, ar veikiant atliekų deginimo elektrinėms nebus taip, kad tai paskatins nerūšiuoti.
„Prezidentė, žinoma, vienareikšmiškai palaiko žiedinės ekonomikos tikslus ir sako, kad valstybė turi daryti viską, kad tų atliekų būtų mažiau, kad tos atliekos būtų perdirbtos. Tačiau realybė tokia, kad didelė dalis komunalinių atliekų važiuoja į sąvartynus, ir šiai dienai kogeneracinės elektrinės iš tikrųjų konkuruoja su sąvartynais, kurie yra daug taršesni“, – sakė L. Antanavičienė.
Tuo metu S. Gentvilas dar kartą teiravosi dėl poveikio aplinkai ir taršos, nors ir akcentavo pritariantis prezidentės veto, o L. Balsys pabrėžė, kad prezidentė nepaiso visuomenės nuomonės ir neatsižvelgia, kad jau yra surinkta virš 15 tūkst. balsų, prieštaraujančių kogeneracinėms, Vilniuje ir 10 tūkst. parašų Kaune.
„Visiems ne paslaptis, kad jovalas atliekų sektoriuje yra, verslas, kuris gali būti taršus aplinkos požiūriu, mūsų valstybėje nekelia pasitikėjimo ir žmonės niekada nenori tokių objektų savo kaimynystėje.
Bet, kita vertus, kaip galima kaip kokį rezervatą pasidaryti ir nieko nesistatyti. Reikia ne tik emocijomis vadovautis, bet ir techninėmis specifikacijomis“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Rugsėjo gale Seimas nusprendė suteikti galimybę Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, priimdamas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jomis buvo uždrausta statyti atliekas deginančias elektrines arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų.
D. Grybauskaitė šias pataisas vetavo pabrėždama, kad pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 kilometrų atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.
Kad įstatymas neturėtų galioti atgal ir liesti jau statomas kogeneracines pabrėžė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Europos teisės departamentas.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
