Kredito įstaigų finansiniai duomenys atskleidžia, kad tirtų paslaugų (mokėjimo kortelių išdavimas, aptarnavimas, pervedimai litais, eurais, grynųjų pajamų priėmimas ir išdavimas, tiesioginis debetas) pajamos ir tiesioginės išlaidos bankams atsipirko su kaupu.
Bankų pajamos iš minėtų paslaugų siekė 481,9 mln. litų, o tiesioginės sąnaudos 428,6 mln. litų. Netiesioginių sąnaudų turėta 151,4 mln. litų.
Lietuvos bankas, ištyręs kredito įstaigų paslaugų įkainius ir sąnaudas, skelbia, kad brangiausiai bankams atsieina grynųjų pinigų tvarkymas. Tyrime dalyvavusių komercinių bankų pajamos siekė 90,4 mln. litų, o sąnaudos 128,6 mln. litų (tiesioginių) ir 40,2 mln. litų (netiesioginių).
Viena operacija bankomatuose bankams vidutiniškai kainuoja 1,07 lito (0,93 lito – tiesioginės sąnaudos ir 0,14 lito – netiesioginės).
Išduodami ir aptarnaudami debeto korteles bankai surinko 101,9 mln. litų ir patyrė 102 mln. litų tiesioginių bei 33,1 mln. litų netiesioginių sąnaudų. Dirbdami su kredito kortelėmis pritraukė 79,2 mln. litų pajamų ir patyrė 61,4 mln. litų tiesioginių ir 18,9 mln. litų netiesioginių sąnaudų.
Viena operacija debeto kortele bankui kainuoja vidutiniškai 1,46 lito (1,1 lito tiesioginės ir 0,36 lito netiesioginės sąnaudos). Kredito kortelių sąnaudos bankams daug skausmingesnės: vienos operacijos kaina siekia 10,2 lito (7,8 lito – tiesioginės ir 2,4 lito – netiesioginės).
Lietuvos bankas pabrėžia, kad popieriniai pervedimai litais bankams neša nuostolį, o elektroniniai – pelną.
Atliekant elektroninius pervedimus litais bankai sulaukė 108 mln. litų pajamų ir patyrė 55,7 mln. litų tiesioginių ir 28,6 mln. litų netiesioginių išlaidų. Tuo metu popierinių pervedimų litais pajamos siekė 27,6 mln. litų, o sąnaudos 38,6 mln. (tiesioginių) ir 0,9 mln. (netiesioginių) litų.
Centrinis bankas teigia, kad tiesioginis debetas yra perspektyvi paslauga, tačiau neišnaudota iki galo. Už tiesioginį debetą bankų pajamos siekė 8,4 mln. litų, o tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos atitinkamai 14,3 mln. ir 5,6 mln. litų.
Lietuvos bankas teigia, kad bankų įkainius sumažinti padėtų komercinių bankų veiklos optimizavimas (sąnaudų mažinimas, paslaugų struktūros optimizavimas, pažangių mokėjimo priemonių skatinimas). Taip pat klientai mažiau už bankų paslaugas mokėtų, jei ir toliau būtų skatinamas skaidrumas ir konkurencija (tolesnis įkainių viešinimas, daugiau rinkos žaidėjų, siūlomi alternatyvūs mokėjimo būdai – e. pinigai, mobilieji mokėjimai, tolesni rinkos tyrimai) bei keistųsi mokėtojų įpročiai (klientai daugiau naudotųsi el. paslaugomis).
Lietuvos banko tyrime buvo analizuojami „Citadelės“,DNB, Medicinos banko, AB SEB, „Swedbank", Šiaulių banko, Ūkio banko, Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus teikiamos paslaugos ir jų įkainiai.
Šie bankai, priklausomai nuo paslaugos, užima 76-98 proc. bankų rinkų. Tyrime minimos tiesioginės bankų sąnaudos yra tos, kurios tiesiogiai susiję su mokėjimo paslaugomis (pavyzdžiui, darbo užmokestis banko skyriaus darbuotojams), netiesioginės – susijusios su bankų valdymu, personalo vadyba, auditų ir pan.
Gyventojai mokėjimo korteles naudoja ne pagal paskirtį
„Deja, bet operacijų grynaisiais pinigais įpročiai mažai keičiasi. Per metus bankuose atliekama beveik 80 mln. operacijų grynaisiais pinigais“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas taip pat pabrėžė, kad šalyje gyventojai mokėjimo korteles dažnai naudoja ne pagal pirminę jų paskirtį – atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
„Pasirodo, kad jos dažniausiai naudojamos išsigryninti pinigus, kas, man atrodo, parodo, kad yra kur tobulėti. Apie 20 iš 100 litų yra panaudojami atsiskaityti už prekes ar paslaugas, kiti – išsigryninimui“, - teigė specialistas.
Pasak Lietuvos banko vadovo, mokėjimo kortelių skaičius Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau mokėjimų jomis skaičius yra perpus mažesnis nei ES vidurkis.
V. Vasiliauskas akcentavo, kad gyventojai ir bankai galėtų daugiau išnaudoti tiesioginio debeto paslaugą: „Europoje populiarūs atsiskaitymas tiesioginiu debetu yra mažai populiarus Lietuvoje. Jis yra pakankamai pigūs, Lietuvoje jis mokėtojui beveik nieko nekainuoja, bet turime labai mažą apyvartą. Tik apie 3 proc. gyventojų naudojasi tiesioginiu debetu“.
Kritikos komerciniams bankams iš centrinio banko vadovo kliuvo už kredito įstaigų pervedimų eurais įkainiais. Už pervedimus eurais bankai gavo 66,5 mln. litų pajamų ir patyrė 28 mln. litų tiesioginių išlaidų.
„Pervedimai eurai garbės bankams nedaro, kai už pervedimus eurais plečiama kelis kartus daugiau nei kaimyninės šalys“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Paklaustas, ar komercinių bankų įvesti paslaugų įkainiai visgi yra pagrįsti, Lietuvos banko vadovas tikino, kad „kai kuriais atvejais yra pagrįsti, kai kuriais per maži, o kai kuriais per daug uždidinti“, tačiau išsiplėsti šiuo klausimu nenorėjo.
S.Kropas: tyrimas įrodė, kad mokėjimų įkainiai yra racionalūs
„Tyrimas įrodė, kad mokėjimų įkainiai yra racionalūs ir pagrįsti. Tai labai svarbu. Mokėjimų sistema yra moderni. Visuminiai kaštai nedaug didesni nei Skandinavijos valstybėse, kurios yra labiausiai išvystytos Europos Sąjungoje“, - kalbėjo jis.
S. Kropas pabrėžė, kad klientams bankai pateikia „patikimas ir modernias paslaugas“.„Tyrimas tik patvirtino mūsų pastarųjų kelių metų strategiją, kur mes orientavome klientus, kad jie darytų ne popierinius mokėjimus, mažiau naudotųsi bankų skyriais, naudotų kortelę, o ne grynuosius“, - komentavo bankų asociacijos prezidentas.
Pasak S. Kropo, didesnį gyventojų aktyvumą el. bankininkystėje stabdo šešėlinė ekonomika bei įpročiai.
Pasiteiravus, kodėl gyventojai moka palyginti aukštus įkainius už pervedimus eurais bankų asociacijos vadovas, negalėjo atsakyti.
„Negalėčiau pasakyti. Galbūt susiklostė taip, kad tie mokėjimai sudaro tik apie 2 proc. visų mokėjimų, tai labai nedidelė dalis. Mokėjimai eurais rodo, kad gal bankai vykdo socialinę politiką: subsidijuojamos grynųjų pinigų operacijos, kuriomis daugiau naudojasi mažas pajamas turintys gyventojai“, - komentavo pašnekovas.
