aA
Karantiną paskelbusioje Lietuvoje artėja mėnesio pabaiga, kai daug darbuotojų gauna atlyginimus. Kai kurie jų gali sulaukti tik dalies įprastos sumos, įspėja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pinigai
Pinigai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Praėjusią savaitę įsigaliojo įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos dėl karantino prastovą paskelbę darbdaviai gali tikėtis 60 proc. arba 90 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio valstybės subsidijų darbo užmokesčiui. Didesnė parama bus skiriama tiems sektoriams, kuriems nustatyti Vyriausybės apribojimai.

D. Čibirienė „Delfi“ sakė, kad buhalteriai savo vadovams vis dar negali atsakyti, kiek kainuos jų įmonėse paskelbtos prastovos.

„Ar reikės mokėti 10 proc. nuo darbo užmokesčio, ar 40 proc.? Įmonės nežino, kaip Užimtumo tarnyba jas priskirs prie skirtingai finansuojamų kategorijų“, – sakė ji.

Konkretų sektorių sąrašą poįstatyminiu aktu turi parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

D. Čibirienė sakė, kad labai laukiama ir Užimtumo tarnybos išaiškinimų, kaip bus įgyvendinami pakeisti teisės aktai.

„Įmonės prašymus galės pateikti nuo balandžio 5 dienos, nors jokiame dokumente tai nefiksuota, tai gairė, pažadas. Tačiau išmokos bus mokamos už kovą, pradedant skaičiuoti nuo kovo 16 dienos.

Beje, balandžio 5 diena yra sekmadienis, tai praktiškai pateikti bus galima nuo balandžio 6 dienos. Ar sistema užlūš? Mes nežinome. Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – daug žmonių, ko gero užlūš. Nors nenorėčiau negerų pranašysčių sakyti.

Ne visi sugebės per pirmą savaitę pateikti prašymų, o po to Užimtumo tarnyba turės dar vieną iššūkį – apdoroti didelį informacijos kiekį ir išdalinti tuos pinigus. Manyčiau, kad tai gali užtrukti iki mėnesio“, – sakė LBAA vadovė.

Pašnekovė įvertino, kad valstybės parama įmones gali pasiekti tik balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, t. y. tada, kai daug įmonių jau bus turėjusios išmokėti atlyginimus už kovą.

„Įmonės atlyginimus moka įvairiai. Kai kurios už kovą išmoka iki balandžio 10 dienos. Kiti mokėdavo avansus – praėjus pusei mėnesio. Kas mokėjo avansus, jau buvo susiplanavę pinigų srautus ir kovo 15 ar 16 dieną jau buvo „išvažiavę“ tie avansai, nes krizės tada dar nebuvo. Vieni mokės kovo pabaigoje, kiti – balandžio pradžioje“, – dėstė pašnekovė.

Daiva Čibirienė
Daiva Čibirienė
© DELFI / Domantas Pipas

D. Čibirienės manymu, gali būti, kad verslininkai išmokės tik dalį algos.

„Tą dalį, kuri mokama iš verslo lėšų. O ta dalis, kuri mokama iš Užimtumo tarnybos, bus mokama vėliau, kai gaus finansavimą iš Užimtumo tarnybos. Toks variantas galimas.

Tiesa, Darbo kodekso nuostatos dėl darbdavio pavėluoto atlyginimo mokėjimo ir darbuotojo galimybės gauti už pradelstas dienas delspinigius, nėra pakeistos. Tai reiškia, kad jei darbdavys vėluoja mokėti, darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių“, – pridūrė ji.

Įvertino VMI pagalbą

D. Čibirienė teigiamai atsiliepė apie praėjusią savaitę Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtas pagalbos priemones verslininkams.

VMI sudarė 32 tūkst. tiesiogiai nuo viruso COVID-19 nukentėjusių verslininkų sąrašą.

„Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, nuo kovo 16 dienos iki šalyje galios ekstremalioji padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės,“ – pranešime cituojama VMI vadovė Edita Janušienė.

Edita Janušienė
Edita Janušienė
© DELFI / Andrius Ufartas

D. Čibirienė sakė, kad VMI priemonės naudingos verslininkams stengiantis suvaldyti pinigų srautus.

„Faktiškai, jei verslas uždarytas, gali būti, kad sąskaitoje yra pinigų likutis, kuris skirtas darbuotojams sumokėti už prastovas, už patalpų nuomą, atsiskaityti su tiekėjais už gautas prekes ar paslaugas ir kitas pastovias verslo veiklos išlaidas, kurios yra patiriamos, net jei įmonės veikla sustabdyta. Tai pinigų kaip ir yra, bet jie bus panaudoti kitiems tikslams.

Tuo metu mokestinė paskolos sutartis reiškia, kad verslininkui nereikia mokėti mokesčių – tų mokesčių, dėl kurių mokėjimo termino susitari su Mokesčių inspekcija. Tačiau juos anksčiau ar vėliau vis tiek reikės sumokėti.

Tik tiek, kad nereikės mokėti palūkanų už mokesčio mokėjimo atidėjimo terminą. Mokesčių inspekcija paskolų nesuteikinėja, mokesčių mokėjimo atidėjimas šnekamojoje kalboje yra pavadintas „mokestine paskola“. Kai pasirašoma mokesčių atidėjimo sutartis, yra skaičiuojami ne delspinigiai, o palūkanos, kurios yra priskiriamos prie sąnaudų mažinančių apmokestinamąjį pelną, tai yra sumažina pelno mokestį“, – „Delfi“ paaiškino LBAA vadovė.

D. Čibirienė dar pabrėžė, kad su sunkumais susiduriantys verslininkai į VMI turės kreiptis net ir tuo atveju, jei jau yra įtraukti į sąrašą. Kaip patikslino VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė, tai padaryti reikės po to, kai šalyje baigsis ekstremalioji situacija.

„Įmonėms, kurios yra sąraše, iki ekstremaliosios situacijos pabaigos, nieko daryti nereikia, t. y. iki tol, jokio prašymo teikti nereikia. Nuo delspinigių jie atleidžiami automatiškai, jiems išieškojimas nebus vykdomas automatiškai. Po to kai ekstremalioji situacija baigsis, jie turės du mėnesius apsispręsti – mokesčius sumokėti arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį, be palūkanų“, – sakė R. Asadauskaitė.

Kol verslas laukia valstybės pagalbos, ne visą algą gavę darbuotojai galės reikalauti delspinigių
© Valstybinė mokesčių inspekcija

VMI atstovė dar paaiškino, kad į sąrašą šiuo metu įtrauktos įmonės, veikiančios tose ekonominės veiklos srityse, kurios buvo minimos atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose.

„Svarbu pažymėti, jog jei Vyriausybė priims sprendimą įtraukti daugiau veiklos sričių, VMI nedelsiant papildys sąrašą.

Toms įmonėms, kurių nėra sąraše, tačiau jos patyrė neigiamų padarinių dėl COVID-19, tereikia pateikti supaprastintą prašymą VMI, dėl pasirinktų priemonių“, – sakė R. Asadauskaitė.

Savo ruožtu D. Čibirienė dar papasakojo, kad buhalterių krūvis šiuo metu yra smarkiai padidėjęs.

„Mažoje įmonėje buhalteris yra tas žmogus, kuris geriausiai supranta Darbo kodeksą, mokesčių mokėjimo atidėjimus ir t. t. Todėl viskas krenta ant jo pečių. Jis tampa konsultantu Nr. 1.

Lėšas taupantis verslas nesikreipia į teisininkus ar konsultantus, bando viską gauti pigiausiu būdu iš savo buhalterio. Dabar verslo lūkesčiai tokie, kad buhalteris turi viską žinoti ir pateikti atsakymus į visus iškylančius klausimus – netgi numatyti, kokie klausimai dar neiškilo, bet yra svarbūs verslui“, – pasakojo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.6923

Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesio centrinės valdžios...

Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus finansų maklerio įmonei skirtos poveikio priemonės (1)

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo...

„Lino” įmonių grupės pardavimo pajamos per metus išaugo (1)

Tekstilės bendrovės „Linas“ grupė pardavimo pajamos praėjusiais metais siekė 14,01 mln....

„Vaisingumo klinikos“ tyrime vieną įtariamųjų prašoma suimti (123)

„Vaisingumo klinikos“ vadovai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdos įtariami slėpę pajamas ir taip...

Navickienė: ilginant nedarbo išmokų mokėjimą, reikėtų sprendimų dėl tarifų (52)

Iškilus diskusijoms dėl nedarbo sistemos peržiūrėjimo, o profsąjungoms siūlant mokėti nedarbo...

Top naujienos

„Vaisingumo klinikos“ tyrime vieną įtariamųjų prašoma suimti (123)

„Vaisingumo klinikos“ vadovai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdos įtariami slėpę pajamas ir taip...

Lietuvoje fiksuota nuo COVID-19 vakcinuoto žmogaus mirtis: pasireiškė nepageidaujama reakcija, bet su vakcina nesieja (5)

Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo informacijos, kad po vakcinacijos nuo...

Estų medikas apie rekordinius COVID-19 skaičius: po dviejų savaičių prasidės košmaras (97)

Kaip teigia Estijos Talino ligoninės vadovas Arkadijus Popovas, ribojimus, kuriuos šalies valdžia...

Navickienė: ilginant nedarbo išmokų mokėjimą, reikėtų sprendimų dėl tarifų (52)

Iškilus diskusijoms dėl nedarbo sistemos peržiūrėjimo, o profsąjungoms siūlant mokėti nedarbo...

Politologai nesutaria, ar TS-LKD nepadarė klaidos (514)

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ( TS-LKD ) iškelti...

Rekordinę ketvirtadienio šilumą jau savaitgalį keis grįžtantis šaltukas kitą savaitę laukiama tikro pavasario (28)

Vasario 25 – ąją Lietuvoje fiksuotas šilumos rekordas nuo pat 1989 – ųjų. Kybartuose...

Linas Jocius | D+

Atrado nišą, kaip papildyti piniginę: tai padėjo sukaupti pradiniam būsto įnašui, o per mėnesį yra pavykę uždirbti ir 1700 eurų (4)

Ar niekada nepagalvojote, jog jei yra dienų, kai nereikia automobilio, galite jį išnuomoti ir taip...

Dėl Maldyvuose mįslingai dingusios lietuvės artimieji kreipėsi į Kretingos policiją, paskelbta tarptautinė paieška Maldyvų pareigūnai: turime tvirtų įrodymų (478)

Beveik prieš dvi savaites Maldyvuose dingusios Giedrės Vaškytės šalies policija sako ieškojusi...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Po dopingo skandalo valdžia nusivylęs Šuklinas nėrė į verslą ir patarimai, kaip išgarsėti ir parduoti savo idėjas

Žymiausias Lietuvos kanojininkas Jevgenijus Šuklinas šiandien kviečia į savo namus Visagine ir...

Ir toliau kuria melagienas apie vakcinas: neva jos yra genų terapijos produktas (28)

Melagienų apie vakcinas nuo COVID-19 soc. tinkluose yra itin daug. Lietuvius visaip bandoma...