aA
Šalies hematogeno batonėlių gamintoja „Mogemas“ jaučia nesąžiningą konkurenciją – į Baltarusiją negali eksportuoti nei vieno batonėlio, o tuo metu Baltarusiški „valstybiniai“ hematogenai Lietuvoje nukonkuruoja vietinius produktus, naudojant vizualiai panašias pakuotes. Užsienio reikalų ministerija įžvelgia, kad Baltarusijoje sunkumų patiria ir daugiau lietuviškų verslų.
Baltarusiškas hematogenas nukonkuruoja lietuvišką
Hematogenas
© „Delfi“ nuotr.

Lietuvoje Baltarusijos valstybinėms įmonėms – atviros prekybos centrų lentynos. Tuo metu Baltarusijoje – lietuviški produktai nepageidaujami, tikina vietiniai gamintojai. Dar daugiau, baltarusiškus batonėlius gamina valstybinė Baltarusijos įmonė, todėl pajamos pildo ir šalies autoritarinio režimo kišenę.

„Mums labiausiai skauda dėl to, kad konkurencija nėra sąžininga. Baltarusiškas produktas laisvai platinamas čia, Lietuvoje, tačiau mes, norėdami eksportuoti į Baltarusiją, susiduriame su tam tikromis dirbtinėmis kliūtimis, kurios neleidžia mums produktų parduoti. O paaiškinimas paprastas – konkuruojančių produktų gamintojas yra valstybinė Baltarusijos įmonė „Ekzon“, ir tokiu būdu valstybė tiesiog savo gamintoją apsaugo“, – pasakoja UAB „Mogemas“ pardavimų vadovas Aivaras Vyšniauskas.

Užsienio reikalų ministerija patvirtina, kad lietuviškos įmonės Baltarusijoje patiria sunkumų, o prekyba su šia šalimi traukiasi. Vienoje ES rinkoje prekybos taisyklės vienodos, tuo metu Baltarusija nepriklauso netgi Pasaulio prekybos organizacijai.

Bandė du kartus – gavo neoficialų paaiškinimą

„Mogemo“ atstovas patikina, kad įmonė į Baltarusiją žengti bandė du kartus. Pirmasis bandymas, regis, žadėjo puikias perspektyvas.

„2014-2015 metais mes sunkiai, labai sunkiai, nes buvo daug kliūčių, bet mes užregistravome savo produktą Baltarusijoje. Baltarusija tiesiogiai nesakė, kad nenorime jo įsileisti. Mes daug kur esame užsiregistravę, eksportuojame į 16 pasaulio šalių. Mūsų grupė „Miečys“ turi filialą Baltarusijoje, tad nutarėme, jog ir kaimynus reikia pavaišinti, pamaitinti. Maždaug metus laiko mums truko registracija, tada išvežėme pirmąją partiją – ten turime partnerius, didmenininkus, su kuriais mes dirbame. Po 3 savaičių gavome skambutį, kad daugiau iš jūsų nebepirksime“, – pasakoja hematogenų gamintojos atstovas.

Tuomet jam kilo nuostaba – kodėl.

„Klausėm, kas negerai, ar produkto neperka? Sako, viskas gerai, perka. Bet kai pamatė šį produktą vaistinėse, į juos kreipėsi Baltarusijos veterinarijos tarnyba ir pradėjo klausinėti, iš kur veža. Jiems labai aiškiai pasakė – jūs įvežate produktą, kurį gamina nacionalinis gamintojas, todėl labai griežtai tikrinsime, kaip jūs laikotės visų reikalavimų. Mums ir paaiškino – labai puikiai suprantame, ką reiškia labai griežtai tikrinsime, paprasčiausiai bus atimta licencija prekybai ir daugiau jau nieko nebeįvešim. Tuo viskas ir baigėsi“, – pasakoja A. Vyšniauskas.

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis skaičiuoja, kad į Baltarusiją buvo išvežta vienintelė partija, kuri sudarė kiek daugiau nei 20 tūkstančių hematogeno batonėlių – jie buvo labai greitai išpirkti.

„Išpirko tą mūsų hematogeną iš vaistinių iš karto, nors ten jis buvo daugiau negu dvigubai brangesnis, nei jų vietinės gamybos. Todėl jie labai aiškiai suprato, kad jei mus įsileis, jų vietinėje rinkoje nebeliks, nes Baltarusijos žmonės europinį produktą vertina labiau nei savo nacionalinį“, – įsitikinęs A. Vyšniauskas.

Antrą kartą „Mogemas“ žengti į Baltarusija bandė 2018-aisiais: „Bet kalbant su importuotojais buvo pasakyta, kad galima kalbėti apie bet kokį kitą produktą, tik ne apie hematogeną“.

„Mogemo“ atstovai kalba gavę pasiūlymų steigti įmonę ir gaminti hematogenus Baltarusijoje, ten mokėti mokesčius, tuomet pardavimai būtų galimi, tačiau tokia investicija pasirodė pernelyg rizikinga.

Lietuvoje daugiau parduodama baltarusiškų hematogenų, o vietiniai keliauja į Vakarus

Tuo metu baltarusiški hematogenai į Lietuvą patenka nevaržomai – Lietuvos prekybos tinkluose produktus dažnai galima rasti greta vienas kito.

„Patenka demokratijos būdu. Riboti importo ES negalima, ir niekas čia taip nedaro. Tuo metu Baltarusijoje kitaip. Tenka pripažinti, kad Aliaksandras Lukašenka tikrai puikiai gina savo vidaus rinką ir gina nacionalinį gamintoją, o mums gal net reikėtų ir pasimokyti. Mes kaip demokratiška valstybė įsileidžiame visus, kas tik nori, bet kas nuo to daugiausia kenčia, tai Lietuvos gamintojai“, – piktinosi A. Vyšniauskas.

Daugiau nei 99 proc. Baltarusijos hematogenų gamintojos „Ekzon“ akcijų kontroliuoja valstybinis holdingas „Belfarmprom holding“, kurio akcijas kontroliuoja Baltarusijos Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mogemo“ atstovai skaičiuoja, kad jei anksčiau hematogeno pardavimai Lietuvoje sudarydavo iki 3 milijonų batonėlių per metus, šiuo metu telikęs trečdalis buvusių pardavimų. Kiek čia galėtų parduoti Baltarusijos įmonė?

„Vienetukais, manau, kad kokie 1,8 milijono per metus batonėlių vien tik Lietuvoje, jais taip pat prekiaujama ir Latvijoje, Estijoje“, – vertino A. Vyšniauskas.

Jis pabrėžė, kad „Mogemas“ sėkmingai savo produktus eksportuoja į Vakarų valstybes, kur pardavimai nuolat auga, tačiau jam apmaudu dėl išstūmimo iš vietinės rinkos.

„Suprantate, apmaudu, nuoskaudą jaučiame. Gaunasi taip, kad esame lietuvis gamintojas, bet savame krašte, kaip sakoma, pranašu nebūsi. Taip jau yra, kad čia mūsų greitai iš viso nebeliks, nes tą rinką užima baltarusiai. O prekybos tinklai žinote, kaip elgiasi – jie perka produktą iš Baltarusijos žymiai pigiau, užsideda antkainį, o lentynoje kaina tiek vieno, tiek kito bus vienoda. (…) remiame tuos, kas su mumis elgiasi nedraugiškai, o mes tiek esame tolerantiški“, – kalba A. Vyšniauskas.

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis paaiškino, kad dabar „Mogemas“ savo produkciją eksportuoja į 16 valstybių, daugiausia – Vokietiją.

„Europoje esame vieninteliai hematogeno gamintojai, dėl to ir eksportuojame į visą ES. Į Rytus neeksportuojame nei vieno batonėlio, niekur nevežame. Kadangi pabandėme Baltarusijoje, o ten mus išvarė, daugiau niekur ir nevežame. Rusijoje daug vietinių gamintojų“, – apžvelgė A. Vyšniauskas.

Vertina, kad konkuruoja nesąžiningai – kuo hematogenai skiriasi?

Lietuviškų hematogenų gamintoja įžvelgia ir daugiau praktikų, neprisidedančių prie sąžiningos konkurencijos. A. Vyšniauskas rodo du vizualiai panašaus dydžio hematogenų batonėlius. Tik paėmus į rankas, pasimato, kad baltarusiško batonėlio dydelę tūrio dalį sudaro oras, o jo svoris gerokai lengvesnis. Nugarėlėje galima atrasti, kad baltarusiškas batonėlis sveria 30 gramų, lietuviškas – 50 gramų.

„Dabar pradėtas tarsi kainų karas. Mes į jį nesiveliame, bet importuojama produkcija iš trečiųjų šalių pigiau. Jie mažina kainą sumažindami patį produktą. Suprantate, žmogus perka akimis. Va dabar aš jums tuos du batonėlius sudėsiu, jūs gal ir neatskirsite. O štai jame 30 gramų, o kitame – 50 gramų. O pakuotė atrodo lygiai ta pati. Jeigu lygintume kokybinius rodiklius, tai hematogenas yra geležies šaltinis, o va aname hematogene yra dvigubai mažiau geležies, ir dar mažiau gramų“, – lygina A. Vyšniauskas.

Baltarusiškas hematogenas (viršuje) sveria 30 gramų, lietuviškas – 50 gramų
Hematogenas

Anot jo, vartotojai nelabai ir gali atskirti, abu produktai atrodo panašūs, vadinasi taip pat. Dėl to įmonė netgi ėmėsi keisto rinkodaros sprendimo – pakeisti savas etiketes, kad jos vėl skirtųsi.

„Hematogenas yra bendrinis žodis, kaip saldainis – jo niekas negali patentuoti. Baltarusijos gamintojai nukopijavo mūsų etiketes, jos buvo labai panašios į mūsų, todėl mes ne per seniausiai pakeitė visas savo etiketes, į jas įdėjome stipruolį. O ką kito daryt, jų nepriversi pakeisti“, – rodo A. Vyšniauskas.

Vertinant kilogramo kainą, ir lietuviškas, ir baltarusiškas hematogenas prekybos centruose kainuoja panašiai, skaičiuoja „Mogemo“ atstovai.

„Jums pasakyti, už kiek mes pardavinėjame šį produktą? Po 30 centų. O lentynoje – žinot kokia kaina. Tai ir spręskite, kas sudaro didžiąją kainos dalį“, – pasidalijo A. Vyšniauskas.

Jį piktino, kad baltarusiškas produktas pardavinėjamas lyg lietuviškas, pakuotėje naudojami lietuviški užrašai, nurodoma, kad tai geležies šaltinis.

„Jų produktas nėra maisto papildas, jis traktuojamas kaip maisto produktas. O maisto papildui jau taikomi daug griežtesni reikalavimai, ir sanitariniai gamybos reikalavimai, jis turi būti registruojamas, analizuojamas, tai jau nebėra maistas“, – toliau vardijo skirtumus A. Vyšniauskas.

Šiuo metu „Mogemas“ didžioji dalis pardavimų yra užsienio rinkose, pandemija įmonės reikšmingai nepaveikė, patikina įmonės atstovai.

„Tačiau mes norime, kad žmonės žinotų. Bandome apeliuoti į lietuvių sąžinę ir patriotizmą – dabar šūkis rinkis prekę Lietuvišką nėra galimas, bet jis buvo teisingas. Ar nėra normalu būti truputį patriotais? Rankų dar nenuleidžiame, tikrai darome veiksmus, ant pakuotės atsiranda Lietuvos vėliavėlė, bandysim kovoti“, – pabrėžė A. Vyšniauskas.

„Delfi“ kreipėsi ir į Baltarusijos gamintoją „Ekzon“ – jei gausime komentarą, publikaciją papildysime.

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia
© DELFI / Kiril Čachovskij

URM: trikdžių patiria ir kitos įmonės, bet skųstis reikia į EK

Baltarusijoje iki šiol veikia virš 570 lietuviško kapitalo kompanijų, o joms, Užsienio reikalų ministerijos (URM) žiniomis, kyla sunkumų.

„URM žiniomis, dvišalėje prekyboje buvo kilę trikdžių: nesudaromi nauji kontraktai ir užsakymai, kai kuriais atvejais nepratęsiami susitarimai dėl kiekių, apimčių ir pan., gali kilti problemų dėl atsiskaitymų. Baltarusijoje vyrauja politinė ir teisinė krizė, todėl Lietuvos įmonėms siūlytina adekvačiai vertinti galimų rizikų ir rinkos perspektyvumo balansą. Siekiant apriboti galimas neigiamas pasekmes, verslui rekomenduojama nuolat vertinti su sandoriais susijusias rizikas, kurių subjektais yra bet kokiuose ribojamų priemonių sąrašuose esantys fiziniai ar juridiniai asmenys“, – teigiama ministerijos komentare.

Tačiau išorės prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl atitinkami veiksmai dėl galimo importo draudimo turėtų būti sprendžiami ir priimami ES lygiu. ES įmonės, kurios susiduria su sunkumais patenkant į trečiosios šalies rinką, gali tiesiogiai pateikti skundą Europos Komisijai.

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia
© DELFI / Tomas Vinickas

„Baltarusijos atveju šiuo metu yra užregistruotos 3 rinkos prieigos kliūtys, kurias Europos Komisija siekia išspręsti. Kartu pažymėtina, kad Baltarusija nepriklauso Pasaulio prekybos organizacijai“, – dėsto URM.

Baltarusijoje esama sektorių, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie režimo finansinio palaikymo. Tokiems sektoriams birželio pabaigoje ES įvedė ribojamąsias priemones, kurios turės tiesioginę neigiamą įtaką šių sektorių pajamoms. Šie sektoriai apima kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, taip pat riboja Baltarusijos prieigą prie ES kapitalo rinkų.

ES įmonės dažnai susiduria su neteisėtų prekybos kliūčių taikymu trečiosiose šalyse. Paskutinėje EK ataskaitoje nurodoma, kad ES įmonės susiduria su 438 prekybos ribojimais visame pasaulyje. Daugiausia prekybos apribojimų yra Kinijoje ir Rusijoje. EK renka informaciją apie prekybos kliūtis ir siekia jas panaikinti, ES naudoja tris pagrindines priemones kovai su prekybos kliūtimis – diplomatinius veiksmus, ginčų sprendimą (PPO) ir ES laisvosios prekybos susitarimų derybas.

Prekyba su Baltarusija menksta

Praėjusiais metais prekybos su Baltarusija apyvarta siekė 1,79 mlrd. EUR – Baltarusija buvo dešimta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė. Per metus ši apyvarta susitraukė 7,3 proc., dalijasi statistikos duomenimis URM.

Eksportas į Baltarusiją pernai sudarė 1,03 mlrd. Eur, tačiau tik 120 mln. Eur (11,65 proc. viso eksporto) sudarė lietuviškos kilmės prekės.

Importas iš Baltarusijos pernai sudarė 0,76 milijardo eurų, 3,27 proc. mažiau nei prieš metus. Baltarusija buvo 13-ta pagal dydį Lietuvos importo partnerė.

2021 m. sausio – balandžio mėn. bendras Lietuvos eksportas į Baltarusiją smuko 17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. (nuo 360 mln. eurų iki 300 mln. eurų), tačiau lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 6 proc. (nuo 40 mln. Eur iki 42 mln. Eur).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
3.7385

Prezidentas pasirašė pataisas dėl susisiekimo įmonių pertvarkos

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė valstybės įmonių pertvarkymo į akcines...

Teismas: Žiemelio įmonės „Fitsout“ pertvarkos planas bus svarstomas iš naujo

Aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ savininko Gedimino Žiemelio valdomos Kauno rajone...

„Mylimiausios“ kortelių turėtojų laukia pokyčiai: vieno partnerio nebeliks, bet žada plėsti sąrašą (6)

Viena didžiausių lojalumo programų „ Mylimiausia “ pradeda naują pokyčių ir plėtros etapą....

„Maxima“ primena apie parduotuves, kuriose nereikia galimybių paso (79)

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė...

Teismas neleido perleisti bankrutuojančio „Lietuvos cukraus“ įkeisto turto (2)

Verslininko Vidmanto Kučinsko netiesiogiai valdytos bankrutuojančios Marijampolės cukraus gamybos...

Top naujienos

LVŽS skelbia ultimatumą Vyriausybei: grasina Šimonytei interpeliacija (373)

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) ragina...

Klimatologas pateikė ilgalaikę spalio mėnesio prognozę: pokyčių galime laukti nuo pirmojo dešimtadienio vidurio (9)

„ Orai toliau vėsta ir savaitgalį bei kitos savaitės pradžioje jie labiau primins spalio...

Nausėda: pastebiu norą ir net dalies politikų paskatas susikurti sau komfortišką užutėkį (213)

„Velnias slypi detalėse“, – taip apie valdančiosios daugumos atstovų pateiktą Partnerystės...

Nauja tvarka prekybos tinkluose pasiekė ir tiekėjus: tikina patiriantys nuostolių (296)

Įsigaliojus naujai tvarkai, kai į didžiąsias parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: tarp „raudonųjų“ – Latvija

Nuo pirmadienio, rugsėjo 20 d., paveiktų šalių sąraše žalioje zonoje lieka tos pačios dvi...

Kauno vakariniame aplinkkelyje įvyko masinė avarija: pranešama apie mirusį žmogų (66)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kaune, nusukime iš Kauno vakarinio aplinkkelio į...

Dujų kainos verčia „Achemą“ stabdyti pusę pajėgumų (15)

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „ Achema “ dėl rinkose...

Druskininkuose susituokė Indrė Burlinskaitė ir Liudas Vaisieta: sukvietė artimiausius ne į vestuves, o į avantiūrą (96)

Sporto trenerė, buvusi atlikėja Indrė Burlinskaitė ir sportininkas, verslininkas Liudas...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. kronika. Kaip garsi amerikiečių šnipė lankėsi Lietuvoje, bet vėliau buvo nubausta už meilę Rusijai

1919 m. Lietuva sulaukė nemažai įvairiaus plauko svečių: diplomatų, verslininkų ir...

Europos pramonės milžinėms patiriant nuostolių dėl aukštų energijos kainų, krizė sektoriuje gilėja (10)

Tiekimo krizė, dėl kurios Europos energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas, smukdo Europos...