Antradienį Graikijos finansų ministras Janis Varufakis pareiškė, kad Graikija Tarptautiniam valiutos fondui negrąžins 1,5 mlrd. eurų siekiančios skolos įmokos. Nepaisant to, Atėnai vis dar tikisi paskutinę minutę su kreditoriais rasti bendrą kalbą.

Kas nutiks, pasibaigus skolos grąžinimo terminui?

Pasibaigus skolos grąžinimo terminui birželio 30 dieną, Europos centrinio banko prezidentui Mario Draghi ir Frankfurte esančios finansų institucijos valdybai teks spręsti, ar graikų planuojamo referendumo rezultatai galėtų būti jiems palankūs.

Europos centrinis bankas supirkinėjo Graikijos bankų turtą ir taip užtikrino lėšų srautus iš Frankfurto į Atėnus. Jeigu Europos centrinis bankas šią operaciją įšaldys, Graikijos bankams netrukus pritrūks pinigų, tad valdžiai teks imtis kapitalo kontrolės mechanizmų.

Ar Europos centrinis bankas pratęs finansavimą?

Mažai tikėtina. M. Draghi jau seniau davė aiškiai suprasti norintis, kad sprendimą dėl Graikijos likimo priimtų Europos Sąjungos politikai, o ne Europos centrinis bankas. Kol taip nenutiks, M. Draghi žadėjo pasirūpins pinigų srautais į Atėnus. Nepaisant to, Europos Sąjungos finansų ministrų sutarimas nuo antradienio finansavimą nutraukti, privers imtis atitinkamų veiksmų.

O kaip dėl 1,6 mlrd. eurų įmokos TVF?

Graikija nesumokės paskolos įmokos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Jis sudaryta iš trijų dalių, o grąžinimo terminas baigiasi birželio 30 dieną. Kaip yra sakę TVF atstovai, jeigu Atėnai ir toliau dels, dar giliau klimps į skolas, tačiau apie nemokumą kalbėti neverta. Kreditoriai puikiai žino, kad, vėluojančias įmokas pavadinus nemokumu, privatūs investuotojai, kuriems priklauso apie 100 mlrd. eurų skolos, galės reikalauti grąžinti jiems pinigus ir taip nuves šalį į tikrą bankrotą.

Kaip referendumas padėtų išspręsti šią problemą?

Problemos referendumas greičiausiai neišspręs. Išspręstų tik tuo atveju, jeigu graikai balsavimu išreikštų pritarimą kreditorių pasiūlymui. Rinkėjams išreiškus pritarimą, Graikijos valdžiai tektų imtis pensijų sistemos reformų, padidinti PVM medicinos reikmenims, viešojo maitinimo įstaigoms ir pirkiniams, įsigytiems Graikijos salose, tačiau atsisakyti planų didinti pelno mokesčius.

Jeigu referendume kreditorių pasiūlymas bus atmestas, Graikijos valdžiai teks vėl sėsti prie derybų stalo ir kartoti savo pagrindinį reikalavimą – itin brangias trumpalaikes paskolas Europos centriniame banke pakeisti pigesnėmis ilgalaikėmis paskolomis iš Europos Komisijos.

Kaip po jiems nepalankiai pasibaigusio referendumo elgsis kreditoriai?

Briuselis ir Tarptautinis valiutos fondas jiems nepalankią Graikijos referendumo baigtį greičiausiai interpretuos kaip graikų pasirinkimą gyventi už euro ribų, kur galios kiek kitokios taisyklės: teks skolintis iš centrinio fondo ir grąžinti įmokas pagal iš anksto sutartą grafiką, kaip yra darę portugalai ir airiai.

Kreditoriai pripažįsta padarę klaidų ir deramai neįvertinę reikalavimų mažinti valstybės išlaidas (kaip sąlygos didesnėms paskoloms) padarinių.

Dauguma euro zonai priklausančių valstybių įsitikinusios, kad, norint stabilizuoti Graikijos finansus, pirmiausia būtina imtis pensijų reformos – pirmiausia priversti persigalvoti 400 tūkst. graikų, šiuo metu pretenduojančių į ankstyvąją pensiją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (128)