Kaip rašoma pranešime spaudai, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius teigia, jog vadinamasis „debt default“ (liet. skolų nemokumo) nurodo, kad Rusija nėra patikima valstybė, nors ir turi sukaupusi reikiamus finansinius išteklius, o netolimoje ateityje „defoltą“ gali pakeisti kita ekonomistų naudojama sąvoka – „kryžminis defoltas“.
– Neveiksnių skolų turėjimas gali užkirsti kelią naujų paskolų gavimui, tačiau Rusijai paskelbtos Vakarų sankcijos jau anksčiau šį procesą apsunkino. Kaip kitaip šis įsiskolinimas paveiks Rusijos ekonomiką?
– Rusijai turint nepadengtų įsiskolinimų, bus sudėtinga pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes drastiškai krenta pasitikėjimas pačia Rusija ir jos galimybėmis įvykdyti savo įsipareigojimus. Kitas aspektas – reikšmingai kyla palūkanų normos net ir pasikeitus situacijai ir atsiradus galimybei skolintis.
Pati skola didesnę reikšmę gali turėti ilguoju laikotarpiu, mat trumpuoju laikotarpiu Rusijai svarbiau galėti naudotis technologinėmis inovacijomis. Kol Rusija turi galimybę parduoti savo energetinius išteklius už pakankamai aukštą kainą, tol šalis turės finansinių išteklių, tačiau svarbiau yra tai, kad Rusija už savo turimus išteklius neturėtų galimybės įsigyti reikiamas technologijas ir jų produktus.
Rusija, taip pat tikisi pagalbos iš Kinijos, nors Kinijos bankai dėl tarptautinių sankcijų labai nenoriai bendradarbiauja su Rusija. Iš kitos pusės, Rusija tikisi, kad tokios valstybės kaip Tadžikistanas, Kazachstanas, Armėnija, Gruzija, Baltarusija ir kitos padės apeiti taikomas sankcijas, nors pastaruoju metu Kazachstanas atvirai nepritaria Rusijos sukeltam karui ir rodo iniciatyvą palaikyti Rusijai taikomas tarptautines sankcijas.
– Užsienio spaudoje svarstoma, jog šis įsiskolinimas paskatins kitų paskolų išieškojimo procesą bei paankstins jų išmokėjimo terminus. Kiek to tikėtis yra realu?
– Net ir teismo keliu bandant išieškoti iš Rusijos kitas paskolas, Rusija gali tiesiog nevykdyti teismų sprendimų ar juos ginčyti. Puikiu pavyzdžiu gali būti iš Airijos lizinguojamų civilinių lėktuvų susigražinimas, kuomet Rusija tiesiog atsisakė grąžinti lizinguojamus lėktuvus. Tačiau šis sprendimas, tikėtina, laikinas, nes patys civiliniai lėktuvai neturi techninio palaikymo.
– Kokių veiksmų gali imtis Rusija, siekdama išsimokėti ar panaikinti 94 milijonų eurų siekiančią palūkanų skolą? Ar Rusija turi sukauptų lėšų, kurios padėtų šį įsiskolinimą padengti?
– Turint omenyje, kad Rusija kiekvieną dieną už parduotus energetinius bei kitus išteklius gauna apie 1 milijardą eurų, atsiskaitymas su kreditoriais finansine prasme turėtų būti įmanomas, tačiau dėl to, jog tarpininkai nevykdo šalies atliekamų pavedimų, Rusija to padaryti negali.
Rusija galėjo iš anksto padengti būsimus įsiskolinimus, o tokiu atveju, jeigu pavedimas dėl kažkokių priežasčių grįžtų ar būtų nepriimtas, šalis gali kreiptis į teismą ginčydama šią situaciją. Rusijai paskelbus užsienio skolos „defoltą“ (angl. default) gali būti paskelbtas ir „kryžminis defoltas“ (angl. cross default), kuris reiškia nemokumą paliečiantį ne tik valstybę, bet ir kai kurias susijusias stambias bei vidutines įmones, kurios taip pat tampa nemokiomis. Tuomet įmonių turtas gali būti parduodamas, o pačios įmonės – parduotos, likviduotos arba restruktūrizuotos.
– Ar, jūsų nuomone, ir tuomet, kai šalis vykdo karinius veiksmus Ukrainoje, yra įmanoma „susitvarkyti“ ekonomiką?
– Kaip rodo dabartinė situacija, nors Rusija ir vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą, nuo Rusijos turimų energetinių išteklių priklausančios valstybės neturi greitų alternatyvų pakeisti iš agresorės perkamų išteklių.
Todėl, paradoksalu, bet, prasidėjus karui ir pakilus energetinių išteklių kainoms, nepriklausomą Ukrainą užpuolusios Rusijos pajamos už parduodamus išteklius dar labiau išaugo. Todėl šiuo metu JAV Prezidento administracija imasi aktyvių veiksmų, kad sumažintų naftos kainas ir jų lygį palaikyti ne daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį.
Ekonomikai įtaką daro daugelis veiksnių, tame tarpe ir politinių, todėl vienas didžiausių Rusijos kaip šalies trūkumų, yra jos nepatikimumas, mat sunku prognozuoti šalies veiksmus. Investuotojai, partneriai nepasitiki Rusija kaip valstybe, niekas tokioje šalyje negali jaustis saugus, o tai reiškia, kad dalis investuotojų atsisako investicijų, kita dalis rizikuoja nusimatę didesnį pelningumą, tokiu būdu keldami kainas, kurios gula ant galutinių, vartotojų pečių.
Valstybei tai atsiliepia aukštais paskolų procentais. Ilguoju laikotarpiu daugelis valstybių turėtų paskirstyti rizikas ir ieškoti papildomų, alternatyvių energetinių išteklių tiekėjų, neprisirišant prie vieno iš jų, nors ir palankesnėmis sąlygomis.
– Įmonės ar fiziniai asmenys, negalintys išsimokėti skolų, turi galimybę skelbti bankrotą. Ar šalis gali paskelbti bankrotą?
– Valstybei bankrotas gali būti skelbiamas tada, kai valstybė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, atsiskaityti su skolintojais. Ne kartą įvairios valstybės buvo paskelbusios bankrotą, tačiau valstybių turtas, skirtingai nuo bankrutuojančių įmonių ar fizinių asmenų turto, nėra išparduodamas, nebent pati valstybė taip nuspręstų.
Tačiau bankrotas nėra vienintelė išeitis. Istorijoje yra buvę atvejų, kai valstybės skola siekė ir 200 proc. BVP, kaip Jungtinėje Karalystėje 19 amžiuje, po karo su Napoleonu. Dar visai neseniai, 2008-2009 metais, trims pagrindiniams Islandijos bankams – „Landbanki“, „Kepthing“ ir „Glitnir“ – atsidūrus ant bankroto ribos, valstybė juos nacionalizavo ir visos skolos, siekiančios bene 3,5 milijardo eurų, persikėlė ant Islandijos gyventojų. Kiekvienam gyventojui teko apie 16 000 eurų skola, tačiau surengus referendumą 93 proc. gyventojų nusprendė nemokėti skolos Jungtinei Karalystei ir Olandijai tokiomis sąlygomis, kokių jos pageidavo, todėl Islandija mokėjo savo skolą jai priimtinomis sąlygomis.
Valstybės skolos viršijančios 100 proc. nuo BVP nėra naujiena ar išskirtinumas ir kai kurioms senosioms ES narėms (Airijai, Belgijai, Italijai ir kitoms). Nors pagal Mastrichto kriterijus (ES steigimo sutartį), valstybės, kurių skolos viršija 60 proc. arba sparčiai nemažėja, neatitinka vieno iš stojimo į ES kriterijų, minėtosios šalys jau buvo ES narės skolai išaugus.
Pastebėtina, kad valstybės, kurių valstybės skola yra mažesnė, turi galimybę skolintis už mažesnę kainą bei turi aukštesnį patikimumo lygį. Valstybės kurios turi didesnes skolas paprastai mažiau lėšų skiria visuomeninių prekių bei paslaugų teikimui. Jeigu valstybė nusprendžia mažinti socialines išmokas, pensijas, ar valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tokiu atveju nukenčia ir gyventojai.
– Rusija nėra pirmoji valstybė turinti neveiksnių paskolų: 2015 metais Graikija taip pat negalėjo atiduoti 1,6 milijardo eurų skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui (TVF). Tuomet buvo vykdomos šalies gelbėjimo programos, prie kurių prisidėjo ES šalys, tačiau Rusijai tokios programos nėra numatytos. Kuo panašios ar, galbūt, skirtingos šių šalių situacijos?
– Akivaizdus skirtumas – Graikija yra euro zonos narė ir Graikijai bankrutavus, tai labai reikšmingai atsilieptų visai euro zonai bei Europos Sąjungai. Be to, Graikijos bankrotas nebuvo techninis bankrotas, skirtingai nei Rusijos. Rusijos bankrotas, tai yra tarptautinių sankcijų taikymo rezultatas.
