„Skubėdama su dviem vaikais, vienas iš jų buvo ant rankų, užbėgau į parduotuvę. Norėjau nupirkti draugės berniukui dovanų. Kaip tik pasitaikė visiems žaislams 40 proc. nuolaida”, – savo pasakojimą pradėjo mama.
Pasak jos, draugės sūnus dievina „Lego“, tad nedvejojusi Aušra nučiupo dėžutę su linijos „Friends“ dėlione.
„Kadangi buvo nuolaida paėmiau dar ir savo mergaitei tokį patį. Rinkinuko kaina – 24 Lt, už abu sumokėjau 48 Lt ir patenkinta išvažiavau namo“, – teigė vilnietė.
Sugrįžusi namo Aušros dukra pradėjo dėlioti naujai gautas figūrėles.
„Pradėjome mes statyti „Lego“ ir man pasidarė keista, kodėl dukrai nepavyksta sujungti detalių. Tada pradėjau tyrinėti žaislą. Pasirodo, nusipirkau „Lego“ rinkinuko kopiją“, – suprato moteris.
Aušrai keistoka pasirodė ir tai, kad ant dėžutės vietos, kur matomas prekės logotipas, užklijuota prekės kaina: „Tiesiai ant neva „Lego“ logotipo. Tad skubančiam, ant rankų laikančiam mažą vaiką ir dar bandančiam susigaudyti, kur yra vyresnis vaikas, tiesiog neįmanoma suprasti, jog vis dėlto tai ne „Lego“, o kažkoks kiniškas šlamštas“.
Moteris piktinosi, kad ir prekės kaina, kaip kiniškos, nėra normali.
„O kopija padaryta puikiai, antroji nuotrauka – originalaus rinkinuko. Net mano vyras apsigavo, kai parodžiau jam kopijos nuotrauką. Žinoma, kai šalia matai originalų rinkinį, skirtumas didžiulis, bet kai šalia jo nėra... Ir pasitikėk tu, žmogau, šiais laikais parduodama produkcija“, - savo įvykį baigė pasakoti vilnietė.
Moteris planuoja prekes grąžinti į parduotuvę, iš kurios jas pirko.
Parduotuvė: nėra panašumo į „Lego“
Vilniuje įsikūrusios vaikiškų prekių parduotuvės „Vaikutis“ vadybininkė Laima Pilipčukienė teigė, kad parduotuvėje pardavinėjama įvairių prekių ženklų produkcija, tačiau klastočių kol kas nepasitaikė.
Moteris tiki, kad ir Aušros įsigytas žaislas nėra klastotė.
„Ant tariamai pirkėjos prekės net nėra uždėta, kad tai – „Lego“, nėra ir panašaus į „Lego“ prekės ženklą pavadinimo. Žaisliuko ženklas – „Bela“, o pavadinimas – „Friends“. Žodis „Friends“ „Lego“ įmonės nėra užpatentuotas. Žodis „Friends“, kaip ir „tavo vaikas“, „vaikutis“, yra bendrinis ir nėra draudžiamas naudoti“, – teigė ji.
Parduotuvės atstovė tikino, kad nesant ant pakuotės ženklo „Lego“, tai nėra klastotė: „Šiuo atveju, jei pirkėja ieškojo „Lego“ prekės ženklo, tai tokį užrašą „Lego“ ant prekės ir reikėjo jai atrasti. Jei tokio prekės ženklo nėra ant prekės, tai šis daiktas ir nėra šios firmos prekė“.
„Rinkoje yra daug gamintojų, bet niekada nėra tekę matyti ar girdėti, kad būtų naudojamas prekės ženklas kaip kopija, – įsitikinusi moteris. – Įsivaizduokite, kaip būtų nuskriausti pirkėjai, jei nebūtų jokios konkurencijos, jei kaladėles parduotų tik „Lego“, barbes – tik „Matel“ ir taip toliau. Tokiomis rinkos sąlygomis, kaip dabar, kiekvienas gali pasirinkti pagal norimą kainą, komplektaciją, gali nuspręsti – pirkti garsios įmonės, bet daug brangesnę prekę, ar įsigyti pigesnę, bet ne „firminę“ prekę“.
„Ir šiuo atveju „Lego“ prekei tai būtų juokingai žema kaina. Nėra tokių kainų „Lego“ prekėms, – prisipažino parduotuvės vadybininkė. – Didžiąją dalį prekės sumos vartotojas sumoka už prekės ženklą. Suprasčiau, kad pirkėja buvo apgauta, jei šis žaislas kainuotų, kaip tariamai brangus, „brendinis“ žaislas“.
Parduotuvės „Vaikutis“ atstovė teigė, kad Aušros įsigyti žaislai atkeliavo iš Lenkijos.
„Lego“ atstovai Lietuvoje: klastotė gali būti ir panašumas
Lietuvoje prekės ženklui „Lego“ atstovaujančio teisės biuro „AAA Law“ teisininkė Aušra Pakėnienė teigė, kad įmonė su šiuo prekės ženklu dirba jau 20 metų.
Paklausta, ar dažnai tenka bendrauti su „Lego“ kopijomis prekiaujančiais verslininkais, teisininkė sakė negalinti atskleisti, nes tai – konfidenciali informacija, tačiau atvejų yra buvę.
„Šis prekės ženklas yra tiek žinomas vien dėl fono spalvos, kad žmonės suklysta ir tai yra faktas. Mes šį ženklą taip gerai žinome, kad prekę imame net neįsižiūrėdami į logotipą. Bendrovė nuo klastočių yra apsisaugojusi registruojant tiek žodį, tiek logotipą, tiek dėlionių detales per dizaino registraciją. „Lego“ bando ginti savo teises visais įmanomais būdais ir kovoja su klastotėmis“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto iškart pasakyti, ar Aušros įsigytas žaislas buvo kopija, A. Pakėnienė negalėjo – kiekvienu atveju yra situacija nagrinėjama atskirai.
„Tačiau pagal įstatymą tapataus ar panašaus ženklo naudojimas panašioms ar tapačioms prekėms yra draudžiamas“, - teigė ji.
„Lego“ prekės ženklo atstovė pasakojo, kad kaskart bendrovei išleidus naują dėlionių seriją bandoma registruoti visas dizaino naujoves: „Skirtingos figūrėlės registruojamos kaip dizainas“.
Paklausta, kas gresia įmonėms, nustačius, kad jos prekiauja „Lego“ kopijomis, A. Pakėnienė teigė, kad dažniausiai užtenka perspėjimo, po kurio prekės išimamos iš apyvartos.
„Tačiau gali būti ir baudžiamoji byla keliama ir teikiamas civilinis ieškinys dėl draudimo naudoti prekes, žalos atlyginimo ar dėl prekių sunaikinimo“, - kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto teisininkė pripažino, kad iki teismo dažniausiai neprieinama – susitariama, nes pažeidėjams nėra naudinga atsidurti teisme, ypač jei pažeidimas yra akivaizdus.
96 proc. sulaikymų pasiteisina
Kad į Lietuvą nepatektų prekių ženklų klastotės, rūpinasi muitinės darbuotojai. Muitinės departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta daugiau kaip 5 tūkst. prekių įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Nors muitinės darbuotojai stebi iš trečiųjų šalių atkeliaujančias prekes, klastotės į Lietuvą įvažiuoti gali vežant iš kitos Europos Sąjungos šalies.
Tarp sulaikytų prekių daugiausia apatinių, viršutinių bei sportinių drabužių, avalynės rankinių, vaistų, mobiliųjų telefonų ir jų aksesuarų.
„Sulaikomos ir didelės siuntos, kurias siunčiasi juridiniai asmenys, tačiau didžioji dalis sulaikytų klastotų prekių privačių asmenų buvo užsakytos internetinėse parduotuvėse ir siunčiamos į Lietuvą smulkiomis pašto bei kurjerių tarnybų siuntomis“, – pasakojo Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak jos, dažniausiai sulaikomos prekės su šiais prekių ženklais – „Adidas“, „Chanel“, „Gucci“, „Nike“, „Prada“, „Puma“, „Burberry“, „Louis Vuitton“. Klastotės dažniausiai atkeliauja iš Kinijos, Singapūro, Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, paskutiniu metu ir iš Ukrainos.
Šiuo metu Lietuvoje galioja daugiau kaip 600 intelektinės nuosavybės teisių savininkų prašymų taikyti muitinės priežiūros priemones jų prekių ženklams.
Sulaikius įtartinas prekes, jos keliauja į ekspertizę. Kaip teigė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė, 96 proc. tyrimų pasiteisina, kad sulaikytos prekės yra klastotės. Tuomet sulaikytos prekės yra neišleidžiamos į laisvą apyvartą ir dažniausiai yra sunaikinamos.
Vienas paskutinių muitinės darbuotojų laimikių – 100 futbolo kamuolių „Brasil 2014” klastočių. Jos buvo sulaikytos liepos 31 d. Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste. Siuntos vertė - daugiau nei 1 tūkst. Lt.
Dėl vidinėje rinkoje esančių galimų klastočių policija siūlo kreiptis į apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ekonominės policijos padalinius.
