Skirdama 88 mlrd. dolerių (223 mlrd. Lt) infrastruktūros finansų finansavimui, Rusijai pati sau kasa duobę – išleisti pinigai, nuslūgus trumpalaikei euforijai, šalį greičiausiai „paliks tuščiomis kišenėmis“.
„Nacionalinės gerovės fondas“ dabar vertinamas kaip ekonomikos augimą ir investicijas paskatinsiantis instrumentas. Galioja įsitikinimas, jog šio fondo lėšos padės išspręsti dabartines problemas, susijusias su pauze investicijose, sulėtėjusiu ekonomikos augimu, tačiau iš tikrųjų jis juk skirtas finansinio stabilumo užtikrinimui, tai tarsi draudimas nuo įvairių rizikų“, - per interviu Maskvoje sakė K. Vyškovskis.
Supratęs, kokią žalą Rusijai atnešė veiksmai Ukrainoje, dabar V. Putinas ima pinigus iš „Nacionalinės gerovės fondo“, kuris įvardijamas kaip „paskutinė Rusijos viltis“.
2013 metais prezidentas nurodė vyriausybei net 40 proc. fondo lėšų investuoti į infrastruktūrą. Nors nė vienas rublis šiam tikslui dar neišleistas, Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamas ministrų kabinetas nusprendė šį skaičių padidinti iki 60 proc. Rusijos ūkio ministerija norėtų, jog investicijoms būtų skirtos visos fondo lėšos – iki paskutinio rublio.
Ko trūksta?
„Ūkio ministerijos siūlymas paskatinti investicijas „Nacionalinės gerovės fondo“ sąskaita – bandymas kompensuoti reformų trūkumą ir itin prastą federacijos biudžeto struktūrą, kurioje neatsižvelgta į socialinius įsipareigojimus ir numatytos per mažos investicijos“, - sako buvęs Rusijos finansų reikalų ministras, prieš dešimtį metų rūpinęsis fondo kūrimo procesu, Aleksejus Kudrinas.
2 trilijonų dolerių (5,08 trilijono Lt) vertės ekonomika ir toliau dusinama korupcijos ir kitų esminių trūkumų. „World Economic Forum“ parengtoje naujausioje konkurencingumo ataskaitoje iš 128 valstybių Rusijos institucijoms atiteko vos 118-a vieta, o valstybės kompetentingumo lygis įvertintas vos 135-a vieta.
Rusija garsėja ir kaip labiausiai korumpuota didžioji ekonomika. Iš 176 šalių ji atsidūrė 127-je vietoje – greta Pakistano ir Nikaragvos. Tokius duomenis pateikia „Transparency International“, kurios duomenimis, 2000 metais, iki V. Putino atėjimo į valdžią likus metams, Rusija buvo 82-je vietoje. Akivaizdus nuopuolis.
Didžiausia pasaulyje energetikos eksportuotoja 2004 metų pradžioje atsargas, sukauptas netikėtai išaugus įplaukoms iš naftos ir dujų pardavimų, sutelkė į „Stabilizacijos fondą“. Lėšos, vėliau padalintos į Rezervo fondą ir „Nacionalinės gerovės fondą“, suteikė galimybę valdžiai prieš penkerius metus padengti pirmąjį po 1998 metų Rusijos krizės deficitinį biudžetą.
Kodėl ir kur?
„Panašu, jog dabar taip sėkmingai kaupti atsargas kaip anksčiau politiniu požiūriu tapo neįmanoma, todėl įsitikinimas, jog dabar atėjo metas sukauptas lėšas įdarbinti ekonomikos skatinimui, atėjo visai laiku. Turime nerimauti ne dėl to, kodėl taip nuspręsta elgtis, o dėl to, kaip tai bus daroma“, - mano K. Vyškovskis.
40 metų K. Vyškovskis Rusijos finansų ministerijoje dirba nuo 2005 metų – jis sėkmingai kilo karjeros laiptais ir jau po trejų metų pradėjo vadovauti valstybės skolos departamentui. 2010 metais jis buvo atsakingas už Rusijos grįžimą į obligacijų rinką po ilgos pertraukos (pertrauka susijusi su 1998 metų šalies ekonomikos krize).
Rezervų fondas skirtas užkamšyti skyles šalies biudžete. „Nacionalinės gerovės fondas“ susijęs su ilgalaikėmis sąnaudomis socialinėms reikmėms, pavyzdžiui, parama pensijų sistemai.
Rusijos valdžia norėtų, jog Rezervo fondas, birželio pabaigoje siekęs 87 mlrd. dolerių (220 mlrd. Lt), nuo dabartinių 4 proc. BVP kilstelėtų iki 7 proc. Papildomos pajamos atitektų „Nacionalinės gerovės fondui“, kuris nebuvo pildytas nuo pat 2009 metų.
Didėjanti rizika?
Vadinamasis Rusijos rezervo fondas ir „Nacionalinės gerovės fondas“ administruojami centrinio šalies banko, remiantis Prancūzijos finansų ministerijos nubrėžtomis gairėmis. Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, „Nacionalinės gerovės fonde“ esančios lėšos gali būti investuojamos į valstybės skolą, padėtos kaip indėliai valstybės skolintojo vaidmenį atliekančiame „Vnesheconombank“ (VEB) arba skiriamos infrastruktūros projektams.
Rusijos valdžia jau sutiko skirti 150 mlrd. rublių (4,4 mlrd. dolerių (11,17 mlrd. Lt)) Baikalo-Amūro geležinkelio linijos statyboms Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose. Tiek pat pinigų nuspręsta skirti naujam Maskvą apjuosiančiam kelių žiedui. Ryšio paslaugas teikiantis „OAO Rostelecom“ ir „OAO Rosseti“ (didžiausias šalyje elektros tiekėjas) taip pat laukia nesulaukia savo dalies iš minėtojo fondo.
Birželį Rusijos valdžia sutarė net iki 10 proc. „Nacionalinės gerovės fondo“ lėšų skirti investicijoms į „Rosatom“. Tiek pat atiteks projektams, kuriais rūpinasi Kremliaus palaikomas Rusijos tiesioginių investicijų fondas. Pirmosios piniginės injekcijos numatytos jau iki metų pabaigos, sako K. Vyškovskis.
Atsižvelgiant į faktą, jog 23 proc. juodai dienai skirtų lėšų indėlio forma ilsisi VEB, „Nacionalinės gerovės fondui“ telieka šiek tiek daugiau nei 1 trilijonas rublių likvidžių lėšų. Jeigu bus sumanyta daugiau naujų investicijų, fondo laukia dar didesni nuostoliai.
Be to, Rusijos ministrų kabinetas jau pradėjo svarstyti išimtis taisyklėms, kurios taikomos renkantis projektus investicijoms, ir jau naudoja kreditų vertinimo procedūras, tvirtina K. Vyškovskis.
Praeitą gruodį Rusijos valdžia dalį „Nacionalinės gerovės fondo“ panaudojo Ukrainos obligacijos įsigyti ir taip paremti tuometinio šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią. Tuo metu Ukrainos skolinimosi reitingas jau kėlė nemenką galvos skausmą.
„Nacionalinis gerovės fondas“ – labai svarbus veiksnys, lemiantis reitingų agentūrų ir investuotojų iš užsienio pasirinkimą. Kalbant apie agentūras, tokio fondo egzistavimas – vienintelis pliusas, atsveriantis mūsų ekonomikos minusus ir riziką. Jis tarsi pusiausvyros garantas“, - konstatuoja K. Vyškovskis.
