Nepaisant to, vienas rodiklis stabiliai auga ir, panašu, turi labai didelės reikšmės šalies prezidentui Vladimirui Putinui – tai užsienio valiutos atsargos, skelbia newsru.com.
Kaip straipsnyje „Rusijos ekonomika sminga, tačiau kodėl V. Putinas šypsosi?“ rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, vasario 19 dieną Rusijos užsienio valiutos atsargos sudarė 397 mlrd. dolerių (365 mlrd. Eur), o tai net 29 mlrd. dolerių (26,67 mlrd. Eur) daugiau nei 2015 metų balandį. Remiantis agentūros skaičiavimais, šis skaičius paverčia Rusiją vienintele valstybe, turinčią didelę besivystančią rinką, kur šis rodiklis auga.
Kinija ir Saudo Arabija savo valiutų stiprinimui skyrė dešimtis milijardų dolerių, o Rusijos Centrinis bankas nusprendė laikytis nesikišimo politikos ir jokių priemonių nesiima.
Po nesėkmingo bandymo 2014 metų pabaigoje stabilizuoti rublio kursą, kuris kainavo net 67 mlrd. dolerių (61,63 mlrd. Eur), Rusija savo valiutos gelbėjimui daugiau neišleido nė vieno rublio. Užuot tai dariusi, Maskva priėmė kitą sprendimą – ėmė pirkti užsienio valiutą.
Kaip teigia Rusijos Centrinio banko vadovės pavaduotojas Dmitrijus Tulinas, „kad ir kiek iš valiutų atsargų būtų išleista bandymui stabilizuoti rublį, šio tikslo pasiekti nepavyks. Labai lengva per itin trumpą laiką išnaudoti visą turimą arsenalą, tačiau geriausiu atveju tai atneštų tik laikiną pergalę, primenančią viešųjų ryšių akciją“, skelbia „InoPressa“.
Straipsnyje pabrėžiama, kad šiek tiek daugiau nei prieš metus V. Putinas pakeitė savo poziciją ir nusprendė bet kokia kaina sutaupyti Kremliui pinigų, manydamas, kad auksas ir stipri valiuta – geriausia Rusijos finansinės nepriklausomybės garantija.
Tokiu būdu buvo paaukotas valiutos keitimo kursas, o bandymus atgaivinti rublį V. Putinas pripažino „betiksliu rezervų naikinimu“.
Anot „Bloomberg“, kai į valdžią atėjo V. Putinas, Maskvos turimos užsienio valiutos atsargos sudarė tik 13 mlrd. dolerių (11,96 mlrd. Eur). Per tą laiką užsienio skola buvo išmokėta, o jau 2008 metais Rusija pagal turimą užsienio valiutos atsargų kiekį užėmė trečiąją vietą pasaulyje – jai nenusileido tik Kinija ir Japonija.
„V.Putinas tikrąją užsienio valiutos atsargų svarbą įvertino 2008-2009 metais, kai būtent jos padėjo be didesnių nuostolių atlaikyti krizę“, – teigia buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris po šiai dienai susitinka su Rusijos prezidentu ir aptaria šalies ekonomikos politikos gaires.
V. Putinas nepakluso raginimui Rusijos Centrinio banko lėšas panaudoti ekonomikos gaivinimui. Jis teigia, kad užsienio valiutos atsargos skirtos kitiems tikslams, o ne dabartinių ekonomikos problemų sprendimui.
Kaip teigiama straipsnyje, iki šiol Kremliui vis pavyksta išvengti panikos rinkose, kurią provokuoja kitų valiutų devalvacija. Rusijos Centrinis bankas nuodugniai stebi situaciją rinkose, didžiausią dėmesį skirdamas bandymams išsiaiškinti, ar rusai nepraranda pasitikėjimo vis giliau į problemų liūną klimpstančiu rubliu.
„Bloomberg“ rašo, kad silpstantis rublis paskatino infliacijos šuolį, vartojimo prekių kainos praeitais metais šoktelėjo vidutiniškai 12,9 proc., o tai pats didžiausias toks šuolis nuo pat 2008 metų pradžios. Be to, nusilpęs rublis kai kurioms vietos bendrovėms sudarė palankias sąlygas sėkmingai konkuruoti – tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
Gyvenimą Rusijos verslininkams pirmiausia apsunkina drastiški rinkos šuoliai.
„Nestabilus rublis mums sunki našta. Daugiau niekas nebetiki, kad galima numanyti, kokia situacija bus, pavyzdžiui, po šešių mėnesių“, – teigia bendrovės „Russkij ogorod“ prezidentas Vladislavas Koročkinas.
Du įtakingi Rusijos valdžios pareigūnai „Bloomberg“ patikino, kad V. Putinas savo padėjėjų reguliariai prašo ataskaitų apie turimų atsargų balansą. Prezidentui didžiausią nerimą kelia valiutų nepastovumas, tačiau bent jau kol kas jis pasirengęs tokią kainą mokėti už šalies finansinės nepriklausomybės garantiją.
„Centrinis bankas pasirengęs susitaikyti praktiškai su bet kokiais valiutos kurso pokyčiais, tačiau nejudinti užsienio valiutos atsargų“, – teigia „Renaissance Capital“ ekonomistas Olegas Kuzminas.
Kaip skelbia „Bloomberg“, viename iš dviejų atsargų fondų, „skirtame infrastruktūriniams ir kitiems ilgalaikiams projektams“, šiandien laikoma per 71 mlrd. dolerių (65,31 mlrd. Eur), iš jų trečdalis jau paskirstyta. V. Putinas asmeniškai sprendžia šio fondo lėšų skirstymo klausimus.
Anot Rusijos valdžios pareigūnų, 2018 metais abu fondai gali ištuštėti – taip nutiks, jeigu nepabrangs nafta arba Rusijos valdžia nesugalvos, kaip padengti deficitą, pavyzdžiui, parduoti valstybinių aktyvų arba daugiau skolintis.
Kai fondai ištuštės, Kremlius nebeturės kiti pasirinkimo – teks skausmingai mažinti išlaidas arba didinti mokesčius.
Kaip primena RBK, per kasmetinę spaudos konferenciją 2014 metais V. Putinas pareiškė, kad ekonomika laipsniškai prisitaikys prie pokyčių (atpigusios naftos), o augimas sugrįš po maždaug dvejų metų.
2015 metais, kaip skelbė Rusijos statistikos departamentas, šalies BVP sumenko 3,7 proc. Trys didžiausios pasaulyje reitingų agentūros prognozuoja, kad Rusijos BVP mažės ir 2016 metais: „Standard & Poor's“ – 1,3 proc., „Fitch“ – 1 proc., o „Moody‘s“ – 2,5 proc. Rusijos aukštoji ekonomikos mokykla spėja, kad ekonomikos lėtėjimas sieks 1,5 proc.
