Kipro juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė „Riverside Music Limited“ registruota šios šalies sostinėje Nikosijoje 2009 m. lapkritį. M. Kėvišas nurodomas kaip jos direktorius.
Kaip G. Kėvišas nurodė privačių interesų deklaracijoje, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, 2010 m. sausio pradžioje su šia bendrove sudarė daugiau kaip 606 tūkst. litų (daugiau kaip 175 tūkst. Eur) vertės sandorį. Jis apibūdintas kaip „individualios veiklos pajamos pagal paslaugų sutartį.
M. Kėvišas taip pat vadovauja Lietuvoje registruotai UAB „Riverside Music“, turinčiai 1 darbuotoją. Šios įmonės akcininkė yra Rūtelė Kėvišienė.
DELFI paklaustas, kodėl nuspręsta Kipre registruoti minėtą įmonę, M. Kėvišas atsisakė ką nors komentuoti. Jo tėvas G. Kėvišas telefonu neatsiliepė, į SMS žinutę neatsakė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė paaiškino, kad dažniausia Kipre ir kai kuriose kitose valstybėse įmonės teisėtai steigiamos dėl vienos pagrindinės priežasties.
„Kipras priskiriamas prie lengvatinio mokesčių tarifo šalių. Tai reiškia, kad Kipre mokesčiai yra gerokai mažesni nei Lietuvoje arba kitose šalyse, kurios nepriskiriamos lengvatinio tarifo zonos šalims.
Norėdami susimažinti mokamus mokesčius verslininkai dažnai dalį savo pajamų stengiasi perkelti į tose šalyse registruotas įmones. Dėl šios priežasties ir lietuvaičiai steigia tokiose šalyse savo įmones. Ne dėl to, kad Kipre vykdytų realią veiklą, bet kad nori susimažinti mokestinę naštą. Tokios būna pagrindinės priežastys.
Suprasčiau, kai į įmonė būtų registruojama toje šalyje, kurioje gyveni ir kurioje patogu ją turėti, kai pažįsti tos šalies teisės aktus, gali seki jos spaudą ir t.t. Priešingu atveju tokia praktika galėtų būti vertinama kaip tam tikras pabėgimas“, – komentavo asociacijos vadovė.
Kaip rodo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos, 2015 m. 179 Lietuvos gyventojai gavo pajamų iš Kipro. Bendra šių pajamų suma – 6,6 mln. Eur.
Daugiausia tai buvo su darbo santykiais susijusios pajamos, tačiau, pvz., 2 asmenys gavo 77,3 tūkst. Eur honoraro, o 20 asmenų – beveik 140 tūkst. Eur autorinių atlyginimų. Beje, vienas asmuo deklaravo ir 604 Eur stipendiją.
LNOBT skelbia, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį jos vadovo atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 2 322 Eur. „Sodros“ duomenimis, teatras šiuo metu turi 633 darbuotojus, visų jų atlyginimų vidurkis vasario mėnesį buvo beveik 842 Eur.
DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.
Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: sklypas, įsigytas 2004 metais ir namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui. Prie turto prisideda ir prabangus sklypas Ispanijoje.
G. Kėvišas yra buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Kultūros ministras, kaip Liberalų ir centro sąjūdžio atstovas dalyvavo 2008 m. Seimo rinkimuose.
Jau skelbta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį G. Kėvišo pajamų tyrimą.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VMI turimą informaciją bei siekiant patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, įskaitant paties G.Kėvišo teiktus komentarus. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau naujausios jo deklaracijos nėra viešos.
