Anot laidos, maisto produktų kainos Baltijos šalyse per pastaruosius keletą metų augo kur kas sparčiau, o dabar už maistą mokame brangiau nei daugelio labiau pasiturinčių Europos valstybių gyventojai.
„Labiausiai per penkerių metų laikotarpį brango pienas, mėsa, nealkoholiniai gėrimai. Vienintelė produktų kategorija, kuri santykinai pigo, tai buvo daržovės ir vaisiai“, - vardijo mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas.
„Savaitės komentarų“ skaičiavimais, britai už vištieną ir kiaulieną moka 4 Lt/kg mažiau nei lietuviai, už pieną – 1 Lt/l pigiau, o kilogramas duonos pigesnis net 2 Lt. Be to, kainos į lietuviškas panašios ir dideliais mokesčiais pasižyminčioje Danijoje.
Tokius skirtumus Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas Egidijus Mackevičius aiškino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu.
„Lietuva turi vieną didžiausių PVM Europos Sąjungoje. Tai yra 21 proc. Tą patį turi latviai, estai, dar didesnį turi danai. Tačiau visos kitos šalys turi ženkliai žemesnį (tarifą – DELFI). Anglijoje yra nulis, Vokietijoje – apie 9 proc., Lenkijoje – šviežiai mėsai 5 proc., gaminiams – 8 proc.“, - vardijo E. Mackevičius.
Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad Lietuvoje kasdienių prekių krepšelis, įvertinus prekybos tinkluose taikomas nuolaidas, yra vienas pigiausių Europoje.
Mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas tikino, kad kainos – konkurencijos stokos ir slaptų susitarimų padarinys. Panašios nuomonės laikosi ir žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
„Aš galvoju, kad, ypatingai prekybos tinklų sistemoje, mes šiandien tikrai realios konkurencijos neturime“, - kalbėjo ministras.
Dėl kainų augimo prekybininkai ir perdirbėjai taip pat kaltina vieni kitus.
Prekybininkų atstovo L. Vilimo žodžiais, kainos pernai augo „pagrinde dėl tiekėjų iniciatyvos, ir galutiniam vartotojui nedidėjo tiek, kiek prekybininkams jas padidino tiekėjai“.
Tuo tarpu perdirbėjai tikina kainų nekėlę, o prekybininkai esą susirenka net ketvirtadalį galutinės maisto produktų kainos.
