Lenkijos žemės ūkio ministras Marekas Sawickis pirmadienį, sausio 26 dieną, tai pasakė per reguliarų susitikimą su ES žemės ūkio ministrais.
„Prancūzija ir Vokietija yra rusofiliškesnės už kitas valstybes nares“, - sakė jis.
„Prancūzija turi du laivus pardavimui, todėl ieško bet kokių būdų, kaip pagerinti Prancūzijos ir Rusijos santykius. Prancūzija daug kartų parodė, kad jai santykiai su Rusija yra svarbesni negu santykiai ES viduje, ir tai man kelia nerimą“, - teigė jis.
Ministras galvoje turėjo du karinius laivus, kuriuos Prancūzija turėjo pristatyti Rusijai iki krizės Ukrainoje.
Jis taip pat turėjo galvoje praėjusiais metais Rusijos priimtą sprendimą uždrausti kiaulienos importą iš ES šalių ir vėliau priimtą sprendimą uždrausti beveik visų maisto produktų importą iš ES, taip keršijant už ES sankcijas dėl Ukrainos.
M. Sawickis pasisakė po to, kai Prancūzija prieš savaitę pranešė sudariusi dvišalį „principinį susitarimą“ atnaujinti kiaulienos pardavimus Rusijai.
Europos Komisija tuo pačiu metu leido Rusijai pasirinkti, kurios ES šalys gali būti išbrauktos iš platesnio maisto produktų embargo sąrašo.
M. Sawickis pažymėjo, kad tiek ES sveikatos komisaras Vytenis Andriukaitis, tiek ES žemės ūkio komisaras Philas Hohanas pirmadienį jam sakę, kad jie neuždegė žalios šviesos dvišaliams susitarimams su Rusija.
Pasak M. Sawickio, V. Andriukaitis jam nurodęs, kad Ladislavas Miko, Europos Komisijos pareigūnas, derėjęsis dėl sąlygų Rusijai, „neturėjo galių“ tai daryti.
Pats Ph. Hoganas spaudai sakė, kad „visos valstybės narės sutiko, kad turime demonstruoti solidarumą šiuo klausimu“. Lenkijos liniją parėmė Didžioji Britanija, Vokietija ir Baltijos šalys.
Prancūzija, kurios ministras per diskusijas dėl Rusijos paliko ES Tarybos rūmus, ką nors komentuoti atsisakė. Tačiau šaltiniai pažymi, kad ją „nustebino“ M. Sawickio ataka, nes „techninės derybos“ su Rusija dėl kiaulienos dar nesibaigė.
