Penktadienį socialiniame tinkle „LinkedIn“ verslininkas Arvydas Paukštys parašė, kad bus stabdomas „Teltonikos“ projektas, kuriuo 55 hektarų teritorijoje iki 2028 metų turėjo atsirasti 10 gamyklų, būtų buvę sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais.
Šio projekto vertė siekia 3,5 mlrd. eurų.
Vėliau Energijos skirstymo operatorius (ESO) pasidalijo, kad dėl biurokratinių procesų stringa gausybė jos projektų, iš viso 165.
Šioje vietoje savo patirtimi pasidalijo ir „Telia“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas.
„Investicijos dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje stringa ne tik „Teltonikai“ ar kitoms didžiosioms šalies įmonėms. Tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 milijonų eurų vertės „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje“, – teigė A. Žlibinas.
Pasak „Telia“ atstovo, įmonė kasmet į savo infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ne mažiau kaip pusšimtį milijono eurų ir turi daugybę pavyzdžių, kai dėl kelių zonos apsaugos reglamentų stoja duomenų centrų, šviesolaidinio ir 5G tinkle plėtra.
„Lietuva dėl stabdomų aukštųjų technologijų plėtros daug praranda, nes duomenų centrų pajėgumus dabar reikia didinti nedelsiant vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai. Augant DI ir duomenų poreikiui, turime kuo skubiau spręsti infrastruktūros plėtros iššūkius, užtikrinant tvarią ir pakankamą bazę skaitmeniniams sprendimams“, – sakė jis.
Tokia situacija, anot A. Žlibino, stabdo ir Lietuvos įmones, kurios negali statyti naujų gamyklų, parduotuvių ar plėtoti vėjo jėgainių parkus.
„Bet kuri nauja degalinė prie autostrados reiškia, kad ryšys šią įmonę pasieks ne paprasčiausiu būdu palei kelius, o per derinimo procedūrą su 30 skirtingų sklypų savininkais. Dėl to gaištame laiką ir pinigus ne tik mes, bet ir daugybė Lietuvos verslų. Šias problemas ne kartą esame kėlę susitikimuose su ryšių reguliavimo tarnyba, Susisiekimo ministerijos ir Seimo komitetų atstovais.
Kam tarnauja biurokratija? Ar tam, kad „Via Lietuva“ laikydama save kelių zonos žemės savininke darytų kliūtis, ar tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir verslui?“, – kėlė klausimus jis.
A. Žlibinas apibendrino, jog „gerovė ateina per žiūrėjimą ir darbą viena kryptimi, per naujas darbo vietas, mokesčius ir atlyginimus“.
„Apie tai irgi turime kalbėti“, – apibendrino įmonės atstovas.
Gynybos pramonininkai: biurokratija stabdo ne tik „Teltonikos“ investicijas
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, jog su sisteminėms problemomis susiduria ir jo atstovaujamas sektorius.
„Teltonikos atvejis rodo sisteminius iššūkius, tačiau tai – tik viena istorija. Kiekvieną dieną dešimtys, jei ne šimtai verslų Lietuvoje susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Šie projektai nepasiekia viešumo, jų problemos lieka neišspręstos, o šalis praranda galimybes augti“, – pranešime teigia Vaidas Sabaliauskas.
Pasak asociacijos vadovo, su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuvos gynybos pramonė. Jis siūlo peržiūrėti esamus reikalavimus ginklų gamybai, kurie šiandien kelia bene daugiausiai problemų dėl pramonės plėtros.
„Kol reikalavimai lieka neatnaujinti, investicijos stringa, o Lietuvos pramonė praranda galimybę tapti svarbia šalies saugumo grandinės dalimi,“ – pažymi V. Sabaliauskas.
Asociacijos direktorius pabrėžia, kad norint išspręsti šiuos klausimus, būtina strateginė lyderystė ir stipresnis valdžios dialogas su verslu.
„Turime ne tik reaguoti į viešus skandalus, bet iš esmės keisti požiūrį į verslą, kuris gali tapti šalies saugumo ir ekonomikos garantu,“ – aiškino jis.
A. Paukštys socialiniame tinkle „LinkedIn“ penktadienį rašo, kad tai yra istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas. „Teltonikos“ įkūrėjo Arvydo Paukščio poziciją bei institucijų ir politikų paaiškinimus galite skaityti čia.
