Po darbovietes
„Prekybos agentai nepageidaujami“ – toks užrašas nėra retenybė prie įmonių durų. Atrodo, vis mažiau žmonių „užkimba“ ant įkyraus nepažįstamo prekeivio kabliuko, tačiau jų yra.
„Mūsų įmonėje dirba beveik vien moterys. Galite įsivaizduoti, kaip mes visos apsidžiaugėme, kai pro duris užsuko miela dama su kimšte prikimšta rankine dekoratyvinės kosmetikos. Tušai, šešėliai akims, lūpų dažai ir blizgiai, skirtingos pudros veidui – viskas garsių gamintojų už pusę kainos. Išpirkome beveik viską ir dar užsisakėme“, – šypsosi Evelina.
Moteris nė nepagalvojo, kad šie gaminiai gali būti suklastoti. „Pardavėja tikino, kad produkcija kokybiška, o pigesnė dėl to, kad gaunama tiesiai iš muitinės sandėlių“, – prisimena pašnekovė.Beje, ši versija itin populiari ir mėgstama prekeivių klastotėmis. „Koks buvo mūsų nusivylimas, kai ėmėme dažytis pirktais gėriais: kreminė pudra dengė prastai, turėjo nemalonų kvapą, šešėliai susibėgdavo į raukšles jau po kelių valandų, o nuo prabangių tušų akims kelios kolegės pasigavo akių uždegimą“, – sako Evelina.
Puodai – iš lagamino
Yra ir gudresnių apgaulės schemų nei siūlyti klastotes darbovietėse.
„Mane užkalbino, kai laukiau draugės prie kavinės stoties rajone. Apgavikų porelė man pasakojo apie „Zepter“ parodą Lietuvoje. Jie aiškino, kad turi originalios produkcijos, o pinigų – ne, kadangi kažkas iš jų pavogė piniginę. Iki traukinio liko pusvalandis, o bilietų nusipirkti negali“, – pasakoja Danutė.
Moteriai buvo pasiūlyta rinktis iš lagamine kruopščiai sudėtų puodų. „Nusipirkau šešis, – sako pašnekovė. – Sau, mamai, draugei, sesei. Buvau labai patenkinta – net negalvojau, kad mane apgavo.“
Viskas išaiškėjo, kai Danutės draugė jai parodė, kaip atrodo tikri „Zepter“ puodai. „Mano lengvesni, su keistais spalvų atspindžiais, nevienalyčiai. Akivaizdu, kad buvau apgauta“, – sako moteris.
Kvepalų rojus
„Aš tokių „kvepalų“ iš Turkijos parsivežiau. Ten jų rasi ant kiekvieno kampo – 20 litų už butelaitį. Irgi sako, kad originalai. Tik kvapas nė iš tolo originalų neprimena“, – replikuoja praeivė.
Tačiau ir ši pastaba neatbaido norinčiųjų įsigyti kvepalų pigiau nei parduotuvėje.
Pogrindžio parduotuvės
Klastotė klastotei nelygu. Teko girdėti net tokią mintį, kad su gera klastote pasirodyti viešumoje nėra gėda. Gėda tada, kai klastotė atrodo pigiai.
Ir tikrai kartais originalą nuo klastotės atskirti nėra lengva. Sostinės centre esančioje parduotuvėje buvo prekiauta kopijomis, kurias mielai pirko ponios ir ponai – rodėsi viešumoje, gyrėsi. Lietuvoje – gilioje Europos provincijoje – vis dar madinga šviesti garsiais prekių ženklais. Tačiau, jeigu prekės savininkas nemato, kuo vienas ar kitas daiktas skiriasi nuo originalo, dėl to jis originaliu netampa. Kopija ir liks tik kopija – šią mintį turėtų įsidėmėti kai kurie garsūs mūsų šalies žmonės, prieš demonstruodami savo beveik „Burberry“ bulvarinių portalų fotografams.
„Yra vietų, kur tikrai galima nusipirkti originalus – tik pigiau“, – įsitikinę kai kurie žmonės. Tokia pogrindinė parduotuvė yra Kaune, yra tokia (ar tokios?) ir Vilniuje. Patenka čia tik išrinktieji ir tik pagal rekomendacijas.
Ir vėl kyla klausimas, iš kur tos prekės? Ar tikrai garsūs gamintojai taip silpnai saugo savo vardą, kad jų produkciją pogrindyje galima nusipirkti perpus, o gal ir dar pigiau?
Milijonai geram vardui
Su ekonominių nusikaltimų policijos bei muitinės tyrėjais bendradarbiaujantys „Ekskomisarų biuro“ specialistai atstovauja žinomų kompanijų interesams. Pasak Prekių ženklų apsaugos grupės vadovo Rimgaudo Pilkos, pasaulinio lygio įmonės į prekių ženklų apsaugą investuoja šimtus milijonų eurų.
„Paprastas pavyzdys: vieno mūsų atstovaujamo prekių ženklo apsaugą kuria NASA specialistai. Didžiulis dėmesys yra skiriamas specialistų mokymui – kandidatai yra kruopščiai atrenkami, tikrinama jų biografija“, – sako ekspertas.
Kodėl taip yra rūpinamasi prekių apsauga nuo padirbinėjimo? Juk, atrodytų, didžiųjų pasaulio gamintojų pajamos per metus siekia ne vieną bilijoną, o nuostoliai dėl padirbtos produkcijos platinimo apytiksliai sudaro vos apie 50 milijardų eurų per metus?
„Atsakymas paprastas: šiems gamintojams labiausiai rūpi jų prekių kokybė ir paprasto vartotojo lūkesčių pateisinimas bei teigiami atsiliepimai apie gaminamą prekę“, – sako R. Pilka.
Muitinės patikra
„Vienas iš pagrindinių kriterijų, skatinančių įtarti, kad gabenamos suklastotos prekės – maršruto ,,nelogiškumas“, kai vienoje šalyje pagamintos prekės siunčiamos į kurią nors iš ES šalių, po to tranzitu gabenamos dar į kitą šalį, – teigia Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausioji inspektorė Aistė Žičkutė. – Kad gaminiai suklastoti, įtarti galima ir pamačius, jog siuntoje yra prekių, kurios paženklintos skirtingų gamintojų ženklais (pvz. „Puma“, „Nike“, „Adidas“). Atkreipiame dėmesį ir į prekių kilmės šalį (pvz. Kinija, Indija ir kt.).“
Na, o svarbiausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė – kokybė. Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima atskirti klastotes – tai ir pakuotė, prekinio ženklo išdėstymas (tiek pats simbolis, tiek ir raidės), siūlių susiuvimas, dizainas, modeliai, prekių vertė ir t. t.
„Įtartinos prekės pirmiausia sulaikomos, apie tai informuojamas prekės ženklo savininkas arba jo atstovas bei Muitinės departamentas. Jeigu prekės sulaikomos muitinės iniciatyva, apie sulaikymą informuojamas Muitinės departamentas, kuris ieško prekės ženklo atstovo. Sulaikytos prekės atiduodamos ekspertizei“, – pasakoja A. Žičkutė.
Prekių ženklų savininkų pateiktose išvadose beveik 96 proc. pasitvirtina, kad muitinės pareigūnų sulaikytos prekės iš tiesų buvo suklastotos. Gavus prekių klastojimą patvirtinančią prekės ženklo savininko išvadą, sulaikytos prekės neišleidžiamos į laisvą apyvartą.
Keliauja paštu
Muitinės pareigūnai per 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesius nustatė 342 atvejus, kai asmenys gabeno prekes, įtariant, kad prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu (189 atvejai), nustatyta 1,8 karto daugiau. Sulaikyta 59 535 vnt. prekių, įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Pastebima tendencija, kad daugėja muitinės sulaikomų suklastotų prekių atvejų, tačiau mažėja sulaikytų prekių kiekiai. Tai paaiškinama tuo, kad nuo 2011 m. vis daugiau klastočių siunčiama paštu bei naudojantis kitų smulkių siuntų tarnybų paslaugomis, ir siunčiama ne tonomis, o po kelis vienetus. Todėl darbo muitinei tik daugėja, nors išaugusiais sulaikytų klastočių kiekiais ji pasigirti negali. Dėl klastočių pirkimo elektroninėse parduotuvėse ir siuntimo paštu galvą skauda šiuo metu visam pasauliui – rengiamos konferencijos, ieškoma būdų, kaip efektyviau išspręsti šią problemą.
Daugiausiai padirbti produktai į pasaulio rinkas patenka iš Kinijos, Indijos, Taivano, Honkongo, Singapūro.
„Šios šalys yra labai patrauklios falsifikatoriams dėl jiems palankių įstatymų, pigios darbo jėgos, didelės teritorijos ir mažos kontrolės. Pavyzdžiui, Kinijoje vieno paruošto išvežti konteinerio patikrinimui muitinės darbuotojas turi 20 sekundžių. Galima tik įsivaizduoti, kokie yra konteinerių kiekiai, iškeliaujantys iš Kinijos į kitas pasaulio valstybes, kas juose gabenama ir kokia yra jų kontrolė“, – sako R. Pilka.
Pašnekovas pastebi, kad padirbinėjama yra beveik viskas, kas turi paklausą (pesticidai, herbicidai, kramtomosios gumos, švaros priemonės, drabužiai, avalynė, kompiuterinės programos, spausdintuvų ir kopijuoklių kasetės, cigaretės, alkoholiniai ir gaivieji gėrimai ir t. t.).
A. Žičkutė sako, kad į Lietuvą dažniausiai mėginama gabenti drabužių, vaikiškų žaislų, parfumerijos ir medikamentų klastočių.
„Populiarūs ir klastoti aksesuarai – rankinės, piniginės, akiniai, laikrodžiai, avalynė, mobilieji telefonai bei jų priedai, – vardija ekspertė. – Lietuvoje dažniausiai parduodamos „Adidas“, „Chanel“, „Gucci“, „Nike“, „Nokia“, „Bakugan“, „Prada“, „Puma“ bei kitų ženklų suklastotos prekės, kurių įsigyti galima ne vienoje šalies prekyvietėje.“
Pasak A. Žičkutės, klastočių gamintojai įžūlėja ir neteisėtai ženklina net ir tas prekes, kurių teisėtas gamintojas savo asortimente neturi.
Griežta paslaptis
R. Pilka sako, kad žinios, susijusios su vienu ar kitu garsiu prekės ženklu, yra griežta paslaptis. Tai reiškia, kad paprastas žmogus tikrai ne visas klastotes galėtų atskirti nuo originalo.
Pats paprasčiausias būdas pačiam pirkėjui atskirti klastotę – žiūrėti į kainą. Ji negali būti mažesnė už gamintojo ar oficialaus atstovo.
„Žiūrėkite ir į kilmės šalį. Siūlome pasidomėti, ar tikrai oficialus gamintojas toje šalyje gamina jūsų įsigyjamus daiktus. Tokią informaciją galima gauti, kreipiantis tiesiogiai į gamintojus ar jų atstovus, pasiieškoti oficialiame gamintojo interneto puslapyje“, – sako R. Pilka.
Prekės pakuotė turi būti sandari, tvarkinga, užrašai ant jos – aiškūs. Jokiu būdu neturi matytis akivaizdžių klijavimo požymių (išsilieję klijai ir pan.), nes klijavimas gamyklose vyksta automatizuotu būdu, ir to būti paprasčiausiai negali.
Pasidomėkite ir pardavėju. Internetu iš nepatikimų puslapių perkamos prekės gali būti ir neoriginalios.
Iki dvejų metų
A. Žičkutė sako, kad suklastotų prekių pirkėjas pats save nubaudžia, nes už abejotinos kokybės ir nesaugią prekę sumoka nemažus pinigus.
„Kaip rodo praktika, rinkoje esančių klastočių kokybė nė iš tolo neprilygsta originalioms prekėms. Kita vertus, galiu pateikti pavyzdžių, kai vartodami padirbtą kosmetiką, kvepalus, medikamentus ar kitokias prekes dėl atsiradusių įvairių sveikatos sutrikimų žmonės priversti kreiptis į medikus“, – sako ekspertė.
Klastočių pardavėjui gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taikant baudžiamąją atsakomybę, yra numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.