Padidėjus krovinių srautui pasekmes pajuto uostamiesčio gyventojai. Dabar neretai nutinka taip, jog piko valandomis pagrindines miesto gatves „užkiša“ sunkiasvorės transporto priemonės.
Tai problema tampa ir Uosto direkcijai, kuri, ne paslaptis, ateityje ketina dar labiau didinti apyvartą. Apie tai buvo diskutuojama Melnragės bendruomenės susitikime su Seimo nariais ir specialistais.
Ruošia projektą
Pasak Uosto direkcijos Rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, socialiniu ir ekonominiu požiūriu palankesnė plėtros vieta yra Melnragėje. Antras variantas – Būtingė.
„Jei apyvarta augs taip, kaip dabar, tas projektas iš popieriaus gali virsti į praktinį projektą. Šiandien norima pasiruošti Bendrąjį planą, kuris yra koncepcijų lygmenyje. Jeigu jis būtų patvirtintas, būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, visuomenės naudai išperkamas turtas ir panašiai. Esame po Rusijos uostų pirmoje vietoje Baltijos jūroje“, – džiaugėsi A. Drungilas.
Uosto direkcija šiaurinę miesto dalį mato kaip potencialią krovinių paskirstymo vietą Baltijos jūroje, nes dabar didelė dalis konteinerių paprasčiausiai „ateina ir išeina“.
Pasak A. Drungilo, dabartiniai į uostus atplaukiantys laivai talpina 22 tūkst. konteinerių. Tuo metu Klaipėdoje dėl nepakankamos infrastruktūros didžiausias laivo krovinys buvo su 9 tūkst. konteinerių.
1997 m. uostamiestyje buvo užfiksuota 15 mln. tonų apyvarta, o šiemet – 42. Uosto direkcijos Rinkodaros direktorius taip pat nėra patenkintas, kad sunkiojo transporto srautai priversti kirsti gyvenamųjų rajonų ribas.
„Dabar viskas matyti, nes atlikome reikiamų darbų – pietinis aplinkkelis iki šiol nepastatytas, Baltijos prospektas iki šiol nerekonstruotas. Šiaurinėje dalyje Lideikio gatvę pastatėme, bet irgi reikėjo numatyti, kad srautai nekirstų gyvenamųjų rajonų“, – nusivylimo neslėpė A. Drungilas.
Dvi naujos linijos
Kiek skeptiškiau situaciją vertino Lietuvos Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
„Uosto plėtros prognozė nėra pagrįsta. Jeigu ji išsipildytų, būtume trečias uostas pagal dydį Europos kontinente po Roterdamo ir Amsterdamo. To niekaip neįsivaizduoju, nes vidinė rinka, trys milijonai gyventojų, reikalauja labai nedaug krovinių. Negalime lygintis su Gdansku (Lenkija), už kurio yra dešimčių milijonų gyventojų vidinė rinka“, – rėžė Seimo narys.
Jo teigimu, tokiu atveju lieka tranzito galimybė, jeigu bus pasiektas susitarimas su užsienio šalimis.
„Neturint tokio susitarimo, viskas pakibtų ore. Vykdyti dabar tokią rizikingą invaziją gyvenamojoje teritorijoje... Melnragė dalinai išnyksta. Vargu, kad per Lietuvą eis tiek tranzito. Esamas gatvių tinklas nebūtų pralaidus didesniems krovinių srautams“, – sakė E. Gentvilas.
A. Drungilas ramino, kad uostas bus realizuojamas tik su sąlyga, kad investuotojas bus krovinio turėtojas ir garantuos valstybei pinigų grąžinimą.
„Mus domina investuotojai, kurie generuos laivybą ir krovinių srautus, iš kurių uostas papildomai uždirbs. Norime sumažinti priklausomybę, sukurdami galimybių kurtis įmonėms ir gaminti produkciją vietoje, pietinėje dalyje. Investicijos į infrastruktūrą yra ilgalaikės. Viskas nevyksta greitai. Šiandien deramės su dar dviem naujom linijom“, – tikino jis.
Pasak Uosto direkcijos atstovo, jis yra garantuotas dėl bendradarbiavimo bent su viena iš jų.
„Mes turėjome įsipareigoti, kad Centrinis krovinių terminalas bus viešoji infrastruktūra ir prieinama visiems. Jeigu negalėtų dirbti DFDS, būtų rinkos ribojimas. Atėjo DFDS, ateis dar dvi įmonės. Tiesiog reikia laiko. Kol nepasieksime apimčių, plėtros uostui nereikės“, – teigė A. Drungilas.
