Ieškinys pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, pranešė uosto direkcija. 1,9 mln. eurų sumą sudaro uosto rangovams teismų priteistos ir sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
Pasak pranešimo, žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E. Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.
Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji tai pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.
Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. eurų žalos, rašoma pranešime.
E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, jog sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.
„Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – tuomet aiškino E. Gentvilas.
Be kita ko, Klaipėdos uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų jis apkaltino politiniu kerštu – pastarasis su Socialdemokratų partija 2016 metais kandidatavo į Seimą.
Klaipėdos uostui E. Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.
2015 metų rugsėjį Apeliacinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir uosto direkcijos krantinių statybos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų.
„Klaipėdos hidrotechnika" ir „Strabag Wasserbau“ siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.
Gentvilas: pasipriešinau, o dabar reikia kentėti
E. Gentvilas DELFI pateikė susiklosčiusios situacijos vertinimą iš savo perspektyvos.
„Buvau gavęs pretenziją prieš pat Seimo rinkimus, 2016 metų birželį. Rugsėjo 23 dieną mano advokatai paruošė atsakymą, tai nuo tada iki dabar praėjo 23 mėnesiai, tik dabar sugalvojo pateikti ieškinį. Man sunkiai suprantama, kaip 5 puslapių atsakymą nagrinėja 23 mėnesius.
Klaipėdos uosto direkcija teigia, kad tai yra žala. Mano advokatai su tuo visiškai nesutinka, tai buvo mokėtinos sumos už atliktus darbus rangovams. Jiems nebuvo sumokėta, bet jie per teismus prisiteisę.
Kaip matome iš ankstesnės situacijos – „Klaipėdos hidrotechnika“ su „Strabag“ prašė 6,5 mln. eurų priteisti, bet priteisė tik 1,9 mln. eurų. Tai gal ir teisus Gentvilas buvo, kad nemokėjo visų prašomų sumų, ar ne?“, – svarstė Seimo narys.
Kitas E. Gentvilo keliamas klausimas – kodėl jis nemokėjo arba negalėjo mokėti minimų sumų rangovams.
„Kiek aš dirbau uosto direkcijoje, kaip parodė „Nielsen“, dėl uosto gilinimo ir dugno valymo darbų nebuvo pateikti sąskaitų apmokėjimai. Po to aš išėjau į Seimą, tai sutikite, kad niekaip neturėjau galimybės apmokėti šias sumas. Sąskaitos atėjo po to, kai nebedirbau uosto direktoriumi, tai galėjo uosto vadovai apmokėti, o nesibylinėti teismuose.
Dabar pralošus, mojuoja kumščiais, kad čia Gentvilo veiksmai. Manau, mano advokatai tą lengvai paneigs“, – sakė jis.
E. Gentvilas pridūrė, kad jam dirbant uosto direkcijoje teko ilgai ginčytis dėl įkainių, nes kiekvienu atveju buvo galima taikyti arba uosto gilinimo, arba dugno valymo tarifus už kubinį metrą, o jie yra skirtingi.
„Naujoji uosto vadovybė matyt pritarė mano pozicijai, kad reikia mokėti mažiau ir nemokėjo pinigų. Paskui pralošė teismą ir dabar sako: bet ginčą pradėjo Gentvilas. Taip, ginčą pradėjo Gentvilas, bet sąskaitą apmokėjimui rangovas pateikė tada, kai aš jau nebedirbau“, – aiškino jis.
E. Gentvilas taip pat plačiau pakomentavo įmonės „Klaipėdos hidrotechnika“ veiklą.
„Su ja buvo pasirašyta sutartis dėl didelės apimties uosto remontų 2008 metais, kai dar nedirbau – maždaug 80 mln. litų vertės. „Klaipėdos hidrotechnika“ dirbo ir tuometiniai uosto vadovai 2008 rugsėjo 26 dieną sustabdė sutarties vykdymą. Noriu pabrėžti, kad dabartinis uosto generalinis direktorius tuo metu buvo susisiekimo viceministras ir uosto direkcijos valdybos pirmininkas. Taigi, su jo žinia buvo sustabdytas sutarties vykdymas.
Sustabdžius, „Klaipėdos hidrotechnika“ patyrė didelių nuostolių. Aš pradėjau dirbti 2009 metų birželio 16 dieną ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ sąskaitos jau buvo areštuotos teismo sprendimu. Kadangi jie dalį darbų pagal kitas sutartis dar atlikdavo, turėjau jiems mokėti tam tikras sumas (šimtus tūkstančių, gal ir milijoną litų).
Tačiau 2009 metų rugsėjo–spalio mėnesiais atėjo 23 (kiek pamenu) antstolių patvarkymai, kurie uždraudė mokėti pinigus „Klaipėdos hidrotechnikai“, nes ji buvo pralošusi teismus savo darbuotojams. Todėl pinigus sumokėjau į antstolių nurodytas depozitines sąskaitas.
Po to teismuose „Klaipėdos hidrotechnika“ įrodė, kad jie buvo atlikę darbus ir jiems nebuvo sumokėta. Taip, bet kitų teismų sprendimai dar buvo. Po to uosto direkcija, jau man nebedirbant, turėjo už atliktus darbus sumokėti, bet manau, kad mano kaltės čia nėra, nes tai draudė kitų teismų sprendimai.
Kadangi 2011 metais „Klaipėdos hidrotechnika“ jau visiškai nusilpo, buvo su areštuotomis sąskaitomis, su daugybe pralaimėtų teismų ir nebevykdė jokių darbų, turėjau su jais nutraukti pagrindinę sutartį, kuri buvo sustabdyta 2008 metais. Trumpai sakant, su ta sutartimi ir su ta įmone visada buvo problemų“, – dėstė E. Gentvilas.
Pašnekovas dar pateikė savo nuomonę apie situacijos užkulisius.
„Na, o užkulisiai matyt dar yra ir tokie, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ valdoma Pranciškaus Jurgučio. Jis valdo ir įmonę „Lokys“. Šios dvi įmonės laimėdavo beveik visus uosto direkcijos konkursus iki man ateinant.
Man pradėjus dirbti, per pusantro mėnesio P. Jurgutis man rašteliu pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį už busimų darbų konkursą po savaitės. Kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, jie įrašė kitus pokalbius ir už kyšio pasiūlymą P. Jurgutis 2010 metais buvo nuteistas 4 metams, atidedant bausmės vykdymą.
Kitaip tariant, pasipriešinau P. Jurgučio, kurį globojo daug kas uosto direkcijoje, pageidavimams ir šantažui, o dabar reikia už tai kentėti. Tai ir kentėsiu, eisiu į teismus ir įrodysiu savo teisybę“, – DELFI sakė E. Gentvilas.
Politiko vertinimu, teismai truks ne trumpiau nei iki kitų Seimo rinkimų.
