Seimo Audito komitetas svarsto įstatymo pataisą, kuri leistų LEZ teritoriją padidinti bent dukart. „Tačiau Vyriausybė laikosi nuostatos, kad zona neturėtų užimti didesnio nei trijų šimtų hektarų ploto.
Vienas iš argumentų yra ir aplinkinių gyventojų protestai“, – sakė vakar Klaipėdoje viešėjusio Seimo Audito komiteto atstovė Ingrida Rumševičienė.
Jeigu valdžia pritartų plėtrai, į LEZ teritoriją patektų bendrovė „Neo group“, kurios veiklos poveikį aplinkai neseniai pavesta ištirti premjero sudarytai komisijai.
Pradėti gamybą LEZ teritorijoje verslininkai pageidauja dėl mokesčių lengvatų. Tačiau bendrovės „Neo group“ korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla tikino, kad prisijungti prie pramoninio parko buvo ne jų idėja.
„Mums tai pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetas beveik prieš trejus metus. Prisijungę jokių lengvatų negautume, tačiau priklausydami zonai lengviau pritrauktume užsienio investuotojus, juolab kad turime daug nenaudojamo ploto“, – aiškino G.Dirgėla.
Prijungus bendrovę „Neo group“ LEZ plotas padidėtų iki 305 hektarų. Tačiau to būtų per maža.
LEZ valdymo bendrovės direktorius Povilas Vasiliauskas įsitikinęs, kad nesiplėsdama daugiau pramonės zona neturi ateities.
„Kaimyninių šalių laisvosios ekonominės zonos valdo tūkstančių hektarų plotus. Į mus dairosi kompanijos iš Vokietijos, Japonijos, Tailando, Skandinavijos. Kviesdami juos čia, turime pasiūlyti ir geras sąlygas. Tačiau sprendimus priimame ne mes“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu LEZ priklauso 22 įmonės. Iš jų veikia 7, ką tik baigta statyti 1 gamykla, 6 statomos dabar, kitas dar rengiamasi statyti.
Pasak LEZ valdymo bendrovės vadovo, ES investuotojai į Klaipėdą veržiasi ne tik dėl greta esančio uosto, bet ir dėl kur kas mažesnių gamybos kaštų.
