Esą vykdant krovą dulkės skverbiasi į miestiečių būstus, o per karščius išbūti uždarais langais yra labai sunku.
Šią savaitę klaipėdiečių interesams atstovaujantys teisininkai ėmė rinkti parašus po kreipimusi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad, jų teigimu, būtų apgintas viešasis interesas ir būtų kreipiamasi į teismą dėl AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Generaliniame krovinių terminale vykdomos geležies rūdos krovos darbų sustabdymo ir licencijos šiai krovai panaikinimo.
Dulkantis krovinys
Esą KLASCO pradėjus krauti geležies rūdą aplinkinių kvartalų gyventojus ėmė kamuoti juodos dulkės, nugulančios langus, palanges, namų sienas, jos skverbiasi į būstus, vaikai ėmė kosėti, nors jokios ligos neidentifikuojamos.
Gyventojai tvirtina, kad atlikus tyrimus nustatyta, kad tos juodosios dulkės pateko KLASCO perkraunant geležies rūdą, kurios pagrindinės sudedamosios dalys yra geležies oksidas ir magnetitas, abi kenksmingos įkvėpus didesniais kiekiais.
Garsiausiai nepakeliamomis sąlygomis skundžiasi prie pat KLASCO tvoros esančių Stadiono ir Sportininkų gatvių kvartalų gyventojai.
Dulkės skverbiasi į būstus
Tačiau tarša užfiksuota ir nuo uosto toliau esančiuose kvartaluose.
Kelis šimtus metrų nuo uosto nutolusioje Pievų Tako g. gyventoja Raimonda rugpjūčio pradžioje pasidalijo vaizdeliu, kai perbraukus per grindis delnu ranka lieka juoda. „Grindis siurbliavau vos prieš kelias dienas. Tai kuo mes kvėpuojame?“, - girdisi moters balsas.
Moteris DELFI papasakojo, kad ji taršos nuosėdų ant virtuvės palangės ėmė pastebėti kur kas anksčiau, nei įkeltas filmukas. „Tačiau rimtai nereagavau, nes dar buvo minčių, kad gal tai iš kaminų suodžiai. Bet per karščius niekas namų gi nekūrena. Dabar, rodos, abejonių nėra, kad taršos priežastis - uoste vykdomi darbai“, - sakė klaipėdietė.
Ji taip pat prisipažino, kad savaitgalį ėmus lyti dulkių nebepastebėjo.
Atsisakyti krovinių – ne išeitis
Habilituotas daktaras profesorius Vytautas Paulauskas ragina neskubėti atsisakyti kai kurių krovinių. Tai, jo manymu, nebūtų geras sprendimas.
„Patirtis rodo, kad kažko atsisakius, vėliau tą krovinį susigrąžinti beveik neįmanoma. Klientas nelauks, kol bus pastatytas naujas terminalas, jis perkels krovinį į kitą uostą. Tokiu būdu pasirengimo keltis į kitą teritoriją laikotarpiu pajamų netektų bendrovės, kurioms reikalingos lėšos naujoms technologijoms, Uosto direkcija, iš laivų rinkliavų statanti infrastruktūrą, ir miesto biudžetas.
Nes sumenkus krovos apyvartai, mažėtų darbo vietų (nė viena bendrovė nelaiko darbuotojų, jeigu jiems nėra darbo), o kartu - fizinių asmenų pajamų mokesčių, kurių gausa kuria miesto gerovę“, - įrodinėjo profesorius.
Jo manymu, miestą teršiame visi, kurie naudojasi transporto priemonėmis.
„Tai yra neišvengiamas procesas, kadangi per metus yra „sunešiojama“ iki kelių tūkstančių tonų padangų medžiagos ir asfalto, kurie pavirsta į dulkes (smulkias kietas daleles) ir sausu oru vėjas jas išnešioja gana plačiai.
Tačiau kalbant apie mašinų padangų ir asfalto skleidžiamas kietąsias daleles tikrovė dažniausiai nutylima, kadangi visi vairuojantys esame šios taršos dalyviai. Iki šiol nėra atrasta efektyvių priemonių ir būdų šiai taršai suvaldyti.
Tuo pat metu pramonė, ypatingai uosto krovos bendrovės, yra matomos. Ir labai lengvai nurodomos kaip teršėjos, nes yra kam pateikti pretenzijas“, - svarstė V. Paulauskas.
Teršia ne tik KLASCO
Šios krovos kompanijos, kuri 2017 m. perkrovė per 13,5 mln. tonų įvairių krovinių, atstovai atkerta, kad Klaipėdoje veikia keli šimtai pramonės įmonių, uosto krovos kompanijų, o didžiausias taršos šaltinis mieste yra transportas. Be to, įmonė investuoja didelius pinigus, kad ne tik tarša mažėtų, bet ir skiria lėšų prie kompanijos teritorijos esančių kvartalų gatvėms plauti.
„Suprantame Vyriausybės reakciją į gyventojų skundus ir pasistengėme išsamiai pristatyti situaciją. KLASCO yra viena didžiausių uosto kompanijų, tačiau tik viena iš kelių šimtų miesto pramonės, transporto ir krovos įmonių ir visų jų veikla daro poveikį aplinkai.
Reikėtų identifikuoti visus taršos šaltinius mieste ir mažinti taršą visame mieste, o ne kritikuoti vieną bendrovę. Taip pat sutvarkyti automobilių srautui nepritaikytą infrastruktūrą ir sureguliuoti eismą, o tai ir yra pagrindinė oro taršos priežastis“, - sakė KLASCO generalinis direktorius Vytautas Kaunas.
Įmonės atstovų teigimu, stacionarių aplinkos oro taršos matavimo stotelių duomenimis, labiausiai Klaipėdą kietosiomis dalelėmis teršia automobiliai. Šilutės plente per 7 šių metų mėnesius oro tarša leistinas normas viršijo kelis kartus daugiau kaip 40 dienų, Bangų gatvėje prie Senojo turgaus – 11 dienų.
Prie KLASCO teritorijos pastatyta mobilioji stotelė fiksavo taršos padidėjimą 16 proc. virš normos vidurkio 2 dienas iš 21. Tomis pačiomis dienomis oro taršą rodė ir kitos stotelės, kurių rodikliams uostas įtakos nedaro, aiškino bendrovės atstovai.
Bendrovės atstovai įrodinėja, kad įmonė pirmoji uoste pradėjo taikyti pažangią ekologinę priemonę, kuri uždengia krovinius ekologiška plėvele ir neleidžia jai išdžiūti bei dulkėti. Iki šiol KLASCO naudojo šešias vandens patrankas dulkėms nusodinti, o artimiausiu laiku planuoja įsigyti dar dvi.
Be to, pastatyta speciali sienelė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu. KLASCO specialia mašina valo privažiavimus ir kelius, drėkina ir valo ne tik savo teritoriją, bet ir Vitės kvartalo gatves.
Sukruto ir uosto direkcija
Siekdama stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios KLASCO teritoriją.
Stotelė įrengta tarp sandėliavimo aikštelių ir kompanijos tvoros.
„Šios stotelės skirtos lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies dioksido, azoto oksido ir dioksido, ozono, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir triukšmo stebėsenai. Stotelių stovėjimo vieta yra keičiama pagal poreikį. Šiandien matome prasmę stebėti, koks yra oro kokybės pokytis KLASCO. Pagal galiojančius teisės aktus neturime tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, todėl gautus duomenis perduosime aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos specialistams, krovos kompanijos atstovams. Tikimės, kad tai bus gera prevencijos priemonė išvengti panašių incidentų ateityje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Kritikavo aplinkosaugininkus
Pirmadienį Vyriausybėje buvo surengtas pasitarimas, kuriame spręsta, kaip reaguoti į gerokai padidėjusią oro taršą uostamiestyje, pranešė BNS.
Su Aplinkos ministerija turime sėsti ir žiūrėti aplinkosaugos funkcijų peržiūrą“, – žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.
Jis pareiškė, kad aplinkosaugos sistema „tikrai yra sujaukta“ ir „perdėm biurokratiška“ bei palieka gyventojus likimo valiai.
S. Skvernelis taip pat kritikavo Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas už pasyvumą.
„Jeigu mes turime ministeriją, atsakingą už aplinkosaugą, kitą ministeriją, atsakingą už gyventojų sveikatą, (...) tai iš šitų institucijų turime laukti proaktyvaus darbo, o ne su pasekmėmis kovoti, kai tai įvyksta“, – teigė ministras pirmininkas.
Dėl susidariusios situacijos pasitarimą praėjusią savaitę rengė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Po šio pasitarimo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad taršą miesto centre sukelianti birių krovinių krova iš miesto centro prieigų turi būti iškelta. Ministras pirmininkas tokią galimybę atmeta.
„Pats Klaipėdos miestas kūrėsi aplink jūrų uostą, jis yra labai svarbus mūsų ekonomikai ir miesto ekonomikai, ir šiandien apie iškėlimą turbūt kalbos negali būti, bet apie aplinkosauginių reikalavimų užtikrinimą – tai vienareikšmiškai“, – sakė S. Skvernelis.
Aplinkosaugininkai reaguoja
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys DELFI sakė, kad situacija greta uosto stebima nuolat.
„Gavę gyventojų skundų dėl dulkių sklaidos iš įmonės į gyvenamąsias teritorijas pirmuosius aplinkos tyrimų matavimus atlikome pernai. Tuomet oro kokybės parametrai nebuvo viršyti. Šiemet mobilia Aplinkos apsaugos agentūros mobilia stotele matavimus atlikome birželio mėnesį. Buvo matuoti pagrindiniai teršalai, tarp jų ir kietosios dalelės. Dvi paras skirtingomis dienomis buvo viršyta aplinkos oro kokybės norma. Tuomet vyraujanti vėjo kryptis buvo iš šiaurės, šiaurės-vakarų. Šitie matavimai įrodo, kad iš įmonės skleidžiama tarša kietosiomis dalėlėmis patenka į aplinkos orą. Kad būtų sprendžiamas šis klausimas, įmonei įteiktas privalomasis nurodymas, kad būtų parengtas taršos mažinimo priemonių veiksmų planas“, - informavo A. Kairys.
Iki šių metų rugsėjo 12 d. KLASCO turi paruošti papildomą trumpalaikį ir ilgalaikį priemonių planą poveikiui aplinkai mažinti.
A. Kairys pabrėžė, kad Klaipėdos mieste veikiančios dvi stacionarios oro kokybės matavimo stotelės taip pat fiksavo oro kokybės normos viršijimą. Norma buvo viršyta 40 parų skirtingomis dienomis.
„Dėl oro kokybės kreipėmės į savivaldybę, tai jų prievolė numatyti taršos mažinimo priemones“, - sakė A. Kairys.
Dulkės kamuoja visą miestą
Kitose miesto dalyse gyvenantys klaipėdiečiai įrodinėja, kad į jų butus dulkės skverbiasi visą vasarą.
Esą pagrindinė priežastis – nevalomos gatvės. Netoli Teatro aikštės gyvenanti moteris DELFI tvirtino, kad ji nėra mačiusi, kad būtų valomos gatvės.
„Nesu mačiusi, nors tenka keltis įvairiu metu dėl darbų, kad būtų plaunama Pilies gatvė. Esu mačiusi paryčiais kaip tvarko Teatro aikštę po švenčių ir koncertų, bet kad gatvę plautų tai ... gal akla ir kurčia? Klaipėdos miesto savivaldybės administracija giriasi, kad liepos mėnesį miesto gatvės buvo plaunamos kas antrą dieną. Negaliu fiksuoti visko, bet tonos kelkraščiuose dulkių su visu geriu iš kur tada?“ – stebėjosi klaipėdietė.
„Laistyti Šilutės bei Vilniaus plentai, Baltijos ir Taikos prospektai, Dubysos, Minijos, Debreceno gatvės. Taip pat Bangų, Pilies, Tiltų, Herkaus Manto, Mokyklos, Galinio Pylimo ir kitos. Taip pat Atgimimo ir Lietuvininkų aikštės bei Kruizinių laivų terminalas. Be to ir didesnės tarpinės gatvės. Darbai atliekami nuo 3 nakties iki rytinio piko pradžios“, - DELFI tvirtino miesto administracijos atstovai.