Klaikių pirkinių iš Kinijos virusas pasiekė ir Lietuvą

Istorijos apie klaikius pirkinius iš Kinijos, kai gaunamos prekės toli gražu nepanašios į užsakytas, viešojoje erdvėje sklando jau seniai ir linksmina daugelį. Visgi tokios istorijos ne taip juokina lietuvių dizainerius, kurie šiuose puslapiuose aptinka ir savo kūrinių.

Viena tokių dizainerių – Aida Kapočiūtė. Moteris buvo šokiruota pamačiusi pigiomis prekėmis iš Kinijos prekiaujančiame DHgate.com puslapyje savo kurto dizaino sukneles. Iš dizainerės puslapio buvo pavogtos netgi pačios suknelių nuotraukos.

„Ne paslaptis, kad reikia stebėti, kas vyksta internete, kokios naujienos atsiranda apie tave, ir pakankamai netikėtai atradome, kad kiniškuose portaluose, vienas iš jų buvo „Elle China“, pasidalinta mano 2017 m. kolekcija, nuotraukomis – viskuo, ir toje svetainėje buvo nuorodos, kur galima nusipirkti jų, yra visi prierašai, kad Aidos Kapočiūtės kūryba ir pan. Dar parašyta, kad galima skirtingų spalvų sukneles užsisakyti, o nuo užsakomo kiekio kaina mažėja“, – pasakojo ji.

DHgate.com ir originalių suknelių kainos skiriasi kartais. Jeigu originalių kaina svyruoja nuo 1000-2500 eurų, DHgate.com jas galima įsigyti už nuo 150-625 JAV dolerių.

Moteriai darosi baisu pagalvoti, ką gaus pirkėjos, užsisakiusios suknelę iš tokio tinklalapio, ir kaip reaguos supratusios, kad buvo apgautos.

„Širdelė tai suvirpėjo. Net negaliu paaiškinti. Mano draugas sako: va, džiaukis, ne tu kitus kopijuoji, o tave kiti. Bet juokas juokais, kai aš pamačiau, kad jau įsigyta suknelių – JAV yra nupirkta – tai pasidarė baisu. Aš visai nenoriu, kad mano kūryba būtų asocijuojama su Kinijos produkcija“, – nuogąstavo ji.

Dizainerė sakė kol kas jokių veiksmų nesiėmusi.

V. Jakučinskaitė: kažkokia parodija

Savo kūrinius panašiose internetinėse parduotuvėse teko aptikti ir „Tiulio fėja“ dizaino namų įkūrėjai, dizainerei Viktorijai Jakučinskaitei, kurios suknelės nuotrauka buvo patalpinta internetinėje platformoje „Ali Express“. Virš tūkstančio eurų kainuojanti vestuvinė suknelė parduotuvės puslapyje buvo pardavinėjama kone 10 kartų pigiau.

„Klientai atsiuntė nuorodą, nes jie naudoja mūsų nuotrauką, o patys siuva visiškai kitą dalyką. Nežinau, ar galime kovoti su tuo. Mes rašėme jiems, bet nieko“, – sakė dizainerė.

Ji teigė, kad tokią suknelę pasiūti itin sudėtinga, rankomis išsiuvinėti reikia kiekvieną gėlelę: „Tą modelį gali pasiūti labai mažai žmonių netgi pas mane kolektyve. Tai kaip jie pasius už tą kainą? Čia neįmanoma, net savikainos neatitinka. Parduoda gražų vaizdą, o siuva beleką.“

Suknelę moteris aptiko dar praėjusių metų pabaigoje, tada kaip reikiant paėmė siutas, tačiau dabar ji aprimo, nors suknelė vis dar parduodama.

Apačioje yra ir nuotrauka, kaip atrodo ta suknelė, kurią gauna žmogus. Tai ji visiškai nepanaši į tą, kurią mes siuvae. Kažkokia parodija. Kai pamačiau, ką gavo klientai, nuo tada kažkaip ramiai reaguoju“, – sakė ji.

Su panašiais incidentais yra susidūrę ir kiti lietuvių dizaineriai, tačiau kai kurie apie tai kalbėti nenori.

Prieš sukčiavimą beveik nieko negalima padaryti

„Everdsheds sutherland“ advokatas, patentinis patikėtinis Tomas Jakubauskas DELFI pripažino, kad apginti savo kūrinius būtent šiuo atveju galima dviem būdais, tačiau nesuveikus pirmajam, antrasis yra itin sunkus ir brangus.

„Pirmas žingsnis ir pats paprasčiausias – pradėti nuo pretenzijos. Išsiųsti tam pardavėjui pretenziją, nes tokie dideli portalai kaip eBay.com, yra ir Lietuvos skelbimų portalų tokių, kurie laikosi intelektinės nuosavybės ir kitų teisinių pažeidimų politikos ir kartais geranoriškai išima (skelbimus – DELFI), nes patys kreipiasi į tą pardavėją, prašo paaiškinimų. Ir jeigu tas pardavėjas nesugeba įrodyti, kad pažeidimo nedaro, jie paprastai išima tokį skelbimą.

Jeigu šis būdas nesuveikia, reikėtų žiūrėti, kur pažeidimas yra daromas. Jei šiuo atveju yra Kinijoje, tai Kinijoje, ko gero, yra tie skelbėjai. Tada galima imtis priemonių, bet tą daryti reikėtų Kinijoje – Kinijoje kreiptis į advokatus, Kinijoje duoti į teismą.

Kitas variantas – pažeidimas gali būti daromas tose valstybėse, kur ta prekė yra siunčiama. Tai galima būtų imtis priemonių prieš tas valstybes, į kurias ta prekė yra importuojama“, – komentavo jis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kinija gali turėti specifinius teisės išaiškinimus. Tačiau, jeigu prekės yra vežamos į Lietuvą ar Europos Sąjungos valstybes, galėtų būti taikoma Lietuvos teisė ir draudimas tokias prekes įvežti, joms būtų taikomos muitinės priemonės.

Visgi geriausia apsauga – intelektinės nuosavybės, prekės ženklo ar konkretaus dizaino registracija. Tada toks savininkas turi žymiai daugiau įvairių priemonių savo teises apginti, aiškesnės perspektyvos bylą laimėti.