Vyriausybės posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad ateinančių metų biudžetas yra realistinis ir subalansuotas, o daugiausia lėšų bus skirta skurdui mažinti. Kartu jis teigė, kad tarptautinė ekonominė aplinka prastėja, didelis neapibrėžtumas, neaiškus „Brexit“ scenarijus, prekybos karai. Dėl to būtina laikytis fiskalinės drausmės.
Biudžetu numatyta laikytis fiskalinės drausmės – nominalus valdžios sektoriaus perteklius 2020 m. turėtų būti ne mažesnis nei 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toliau bus kaupiami rezervai – 2020 m. turėtų siekti 3,3 proc. BVP, o metų gale rezervo dydis turėtų būti kiek daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.
Biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 9 proc. (955,686 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, o išlaidos augs 8 proc. (940,388 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,101 mlrd. eurų – 1,4 proc. (12,298 mln. eurų) daugiau, nei numatyta šiemet (1,116 mlrd. eurų).
Bendros valdžios sektoriaus papildomos pajamos (eliminavus pervedimus tarp biudžetų) kitąmet turėtų siekti 1,586 mlrd. eurų, išlaidos – 1,529 mlrd. eurų.
Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos didės 9,1 proc. (407 mln. eurų) iki 4,841 mlrd. eurų, o išlaidos didės 11,7 proc. (472 mln. eurų) iki 4,515 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos turėtų padidėti 11,7 proc. (241 mln. eurų) ir siekti 2,301 mlrd. Eur, o išlaidos – 7,4 proc. (145 mln. eurų) iki 2,1 mlrd. Eur. Savivaldybių biudžeto pajamos, numatoma, augs 11,9 proc. (350 mln. eurų) iki 3,299 mlrd. Eur, o išlaidos – 11,6 proc. (339 mln. eurų) iki 3,268 mlrd. Eur. Plačiau – čia.
Daugiausia išlaidų numatyta socialinei apsaugai (6,190 mlrd. Eur), sveikatos apsaugai (2,303 mlrd. Eur), švietimui (1,568 mlrd. Eur) ir gynybai (1,107 mlrd. Eur).
„Pagrindinis augimas – išskirčiau socialinės apsaugos sritį, 761 mln. Eur. Reikšmingai daugiau nei pusė apskritai visų papildomų išlaidų ateinančiais metais. Kita svarbi sritis – sveikatos apsauga, 157 mln. Eur, švietimas – 91 mln. Eur, gynyba – 76 mln. Eur“, – augančias lėšas sritims vardijo finansų ministras V. Šapoka.
Bendru sutarimu Vyriausybėje buvo priimtas biudžeto projektas. Premjeras Saulius Skvernelis dėkojo ministrams už atsakingumą, netrumparegišką požiūrį į valstybės ateitį, ryžtą spręsti problemas. Tiesa, jis priminė, kad iki biudžeto galutinio priėmimo dar ilgas kelias.
„Aišku, biudžetas keliaus į Seimą, kaip įprasta, po pateikimo grįš čia, tada dar turėsime iššūkį subalansuoti, gal atsiras vienokių ar kitokių pokyčių dėl tų lūkesčių, kurie šiandien nėra pateisinti, bet tai bus kitas etapas“, – teigė S. Skvernelis.
Skvernelis: biudžetas parodys valdančiosios daugumos tvirtumą
Tai priešpaskutinis šios Vyriausybės biudžetas. S. Skvernelio teigimu, išliko tos pačios tendencijos – biudžetas yra socialiai orientuotas, laikomasi fiskalinės drausmės.
„Esminis dalykas, kalbant apie kitų metų biudžetą, ką pavyko išlaikyti šios Vyriausybės laikotarpiu, – esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų vyriausybė, jaučiamės atsakingi už ateitį, dėl to tie sprendimai, kurie priimti, yra subalansuoti“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, visi patenkinti turbūt niekada nebus, bet dar kartą pakartojo, kad turimi sprendimai – subalansuoti, leidžiantys pateikti socialiai orientuotą biudžetą. Pastebėta, kad vaiko pinigų ir kitų išmokų didinimas remiasi ir naujais mokesčiais, kurie dar nepriimti. Jei bankų ar prekybos tinklų mokestis nebus priimtas, pajamų gali būti surenkama mažiau. Tačiau Vyriausybė dėl to yra rami.
„Tai yra sutarimai, padaryti koalicijos sutartyje ir valdančiojoje daugumoje. Jeigu mes nesugebėsime subalansuoti pirmiausia išlaidų, tai, norint turėti subalansuotas pajamas, tie sprendimai yra priimti. Tai parodys valdančiosios daugumos arba koalicijos tvirtumą priimant šitą sprendimą. Vyriausybė pasiryžusi savo biudžetą argumentuotai apginti ir įrodyti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos atstovams“, – sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis teigia, kad pats būtų šalininkas to, kad neapmokestinamųjų pajamų (NPD) dydis būtų didinamas labiau, nes tai skatina žmones dirbti ir užsidirbti, tačiau atsižvelgta į kilusias diskusijas ir šio sprendimo priešpriešas. Pasak jo, nors į biudžetą įtraukti bankų ir prekybos tinklų mokesčiai, Vyriausybė jiems dar turės pastabų.
„Vyriausybė neformaliai įvertino šitas iniciatyvas Seime. Diskusijos dar nėra baigtos, nes įregistruotiems projektams ir mes turime pastabų, bet iš principo, manau, Vyriausybė dar galės patobulinti, kad būtų nukreipta į tuos tikslus, kurių siekiame“, – teigė S. Skvernelis.
Kalbant apie taršos mokestį, premjeras pabrėžė, kad šis mokestis nukreiptas į ateitį, t. y. automobilį nuo kitų metų perkantis asmuo turės gerai apgalvoti, ar įsigyti taršų automobilį ir sumokėti mokestį, ar pirkti netaršų ir dar bandyti pasinaudoti galima 1000 eurų kompensacija.
S. Skvernelis teigė, kad atsižvelgiant į prezidento siūlymus, daug kur pasiūlytas kompromisas arba alternatyvos. Kaip pavyzdys nurodytas dyzelino lengvatos ūkininkams sumažinimas. Jis pridėjo, kad pats prezidentas registravo įstatymų pakeitimus, šie dar bus svarstomi Seime, o Vyriausybė pateiks išvadas. Tad diskusija dar tęsis, ar prezidento siūlymai atsidurs kitų metų biudžete.
Premjeras taip pat pridėjo, kad nėra matoma tendencijų, dėl ko reikėtų veržtis diržus. Pasak jo, įvertinta ir tarptautinė aplinka, prekybos karai, „Brexit“ procesas, investicijų „atėjimas“, ES struktūrinių lėšų panaudojimas, vidaus vartojimas, šešėlio mažinimas.
Šapoka: ateityje – visuotinis NT mokestis
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad mažiau uždirbantieji tikrai nebus nuskriausti dėl mažesnio NPD didinimo, nei buvo numatyta anksčiau. Pasak jo, reikia žiūrėti į visą projektą.
„Yra pakeitimų, susijusių su NPD, bet yra pakeitimų, susijusių su vaiko pinigais, pensijomis, yra kitų priemonių, tad, manau, kad bendras efektas yra nukreiptas į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą. Tai akivaizdu iš skaičių, nes reikšmingai daugiau nei pusė numatomų išlaidų skirta socialinei sričiai“, – kalbėjo finansų ministras.
Pasak jo, nepriimti biudžeto tokioje neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje būtų neatsakinga. Jis taip pat nurodė, kad augs biudžeto perskirstymas.
„Perskirstymas augs. Jis augs dėl dviejų priežasčių: tiek dėl nuosaikių mokestinių priemonių paketo, tiek dėl efektyvesnės kovos su šešėliu, ir pasieks apie 32 proc.“, – teigė V. Šapoka.
Finansų ministras taip pat pastebėjo, kad ateityje laukia ir visuotinis NT mokestis.
„Tiek kalbant apie visuotinį kasmetinį automobilių mokestį, tiek apie visuotinį NT mokestį ateityje, manau, kad tai yra neišvengiamas dalykas. Tiek automobilių registracijos mokestis, kur žengtas žingsnis, tiek NT ribos nuleista kartelė – aiškus signalas pakviesti gyventojus atsižvelgti į tai, kad taršų automobilį ateityje bus brangu išlaikyti. Kalbant apie NT, jei pajamos yra ribotos, o pasirenkamas brangiausias iš galimų variantų, tai už tai reikės mokėti mokestį. Gyventojams yra laiko pasiruošti, jeigu reikia priimti ilgalaikius sprendimus, prieš juos priimant įvertinti, kad ateityje gali būti visuotinis mokestis. Manau, tai pirmas žingsnis, bet jis labai svarbus, ir kažkas tą žingsnį turėjo žengti“, – sakė finansų ministras.
Atlyginimai „į rankas“ didės
Pokyčius algalapyje išvys visi dirbantieji. Pirmiausia, kaip ir buvo numatyta, didės minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 555 eurų iki 607 eurų „popieriuje“. Skaičiuojama, kad nekvalifikuotą darbą dirbantys ir MMA gaunantys asmenys kitąmet „į rankas“ gaus 437 Eur, mat įtakos didėjančiam atlyginimui turės ir padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156 tūkst. darbuotojų.
Kitas reikšmingas pokytis – NPD. Biudžete nugulė kelių Seimo narių „valstiečių“ siūlymas NPD didinti lėčiau. Numatyta, kad kitais metais šis dydis sieks 350 Eur vietoje anksčiau planuotų 400 Eur. Žymiai didės NPD neįgaliesiems: turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą NPD didės nuo 308 Eur iki 600 Eur, o turintiems sunkų neįgalumą – nuo 353 Eur iki 645 Eur.
Dėl lėtesnio NPD didinimo dirbantiesiems valstybės ir savivaldybių biudžetai gaus papildomai 70 mln. eurų 2020 metais.
Taip pat reaguojant į valdančiųjų koalicinę sutartį numatyta padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) didesnes pajamas uždirbantiesiems. 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“ nusileis iki 84 vidutinių darbo užmokesčių (apie 104 tūkst. eurų per metus). Biudžete numatyta, kad vietoje 27 proc. bus taikomas 32 proc. GPM tarifas metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą VDU. Pagal 2018 m. duomenis, tokių asmenų Lietuvoje yra apie 3265. Dėl to valstybės ir savivaldybės biudžetai 2020 metais galėtų gauti apie 8 mln. eurų.
Biudžeto projekte taip pat numatyta padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skelbta, kad tuo siekiama, jog darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas GPM ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais. Šis pokytis aktualiausias ilgųjų reisų vairuotojams. Skaičiuojama, kad dėl to papildomai į valstybės ir savivaldybių biudžetus bus surinkta iki 34,6 mln. Eur, o į valstybės sveikatos draudimo fondą ir privalomojo sveikatos draudimo fondą – 31,5 mln. Eur.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad darbo užmokesčio didinimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.
Numatyta pareiginės algos bazinį dydį padidinti nuo 173 iki 176 eurų ir kilstelti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.
Švietimo sektoriaus darbuotojams paliekami maksimalūs pareiginės algos koeficientai ir panaikinamos koeficientų ribos.
Didės pensijos ir išmokos
Skaičiuojama, kad pensijos kitąmet didės sparčiau nei atlyginimai, tai yra 8,11 proc. Biudžeto projekte numatyta, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. padidės 29 eurais ir pasieks 374 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidės 30,7 Eur ir pasieks 395 eurus. Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.
Taip pat didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 256 eurai per mėnesį. Priemokas prie pensijų gauna apie 72 tūkst. asmenų.
Didės ir šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijų bazės dydis bus didinamas nuo 132 iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų 4–18 eurų.
Tikslinių kompensacijų bazinis dydis didinamas nuo 114 iki 117 eurų. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst. asmenų.
Biudžete numatyta, kad vaiko pinigai kitąmet bus didinami nuo 50 iki 60 eurų. Papildoma išmoka didės nuo 20 iki 40 eurų: tad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gaus po 100 eurų. Universalią išmoką vaikui Lietuvoje gauna apie 508,6 tūkst. vaikų, o papildomą išmoką kitąmet iš viso turėtų gauti apie 151,6 tūkst. vaikų.
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, kuri neturi sukaupusi pakankamo socialinio draudimo stažo, didės nuo 76 iki 250 eurų. Ją kasmet vidutiniškai gauna apie 5 tūkst. moterų. Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 eurų, tad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėtų nuo 81,2 iki 83,2 euro.
Susidursime su naujais mokesčiais, didesniais akcizais
Siekiant įgyvendinti visus šiuos užmojus bei kitus įsipareigojimus numatyti ne tik esamų mokesčių pokyčiai, bet ir naujų mokesčių atsiradimas.
Į Vyriausybės paruoštą biudžetą nugulė valdančiųjų koalicijos iniciatyvos apmokestinti bankus ir prekybos tinklus.
Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio registruotame projekte numatoma, kad finansų rinkos dalyvių turtas būtų apmokestintas 0,03 procento mėnesiniu tarifu, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš šio mokesčio papildomai į valstybės biudžetą bus surenkama 52,2 mln. Eur.
Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis pateikė pasiūlymą, kaip apmokestinti mažmeninės prekybos sektorių: 1 proc. mokestį turėtų mokėti tie, kurių mėnesinė apyvarta viršytų 2 mln. Eur, t. y. 24 mln. Eur per metus. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to papildomai būtų surenkama 31,9 mln. Eur.
Biudžeto projekte – ir taršos mokestis. Šį turėtų mokėti visi, kitais metais registruojantys ar perregistruojantys automobilį, o mokesčio dydis priklausytų nuo automobilio daromos taršos. Sumokėti gali tekti nuo 36 iki 1400 Eur. Skaičiuojama, kad iš šio mokesčio papildomai bus surinkta 29 mln. Eur.
Biudžete nurodytas ir didesnis NT mokestis. Numatyta dabar galiojančią 220 tūkst. Eur neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Tad 0,5 procento mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, bet neviršijančiai 300 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. Eur per metus.
Ruošiant biudžetą atsižvelgta ir į prezidento siūlymus sumažinti lengvatą ūkininkų naudojamiems gazoliams. Numatyta, kad bus padidintas akcizas gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkyje. Dėl to šie gazoliai turėtų pabrangti daugmaž 0,03 Eur/l. Kartu numatyta 15 proc. sumažinti lengvatinių gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje, normas. Dėl to valstybės biudžetas turėtų pasipildyti apie 13 mln. Eur.
Taip pat numatyta padidinti akcizą benzinui be švino ir gazoliams. Skaičiuojama, kad dėl to 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro. Iš to papildomai būtų surinkta apie 31 mln. Eur.
Kartu norima panaikinti akcizų lengvatą šildyti skirtiems gazoliams, nes įgyvendinamos programos, skatinančios gyventojus pasikeisti senus katilus. Dėl lengvatos panaikinimo kaina padidėtų apie 0,4 Eur/l, papildomai į biudžetą būtų surenkama apie 14,8 mln. Eur.
Numatoma didinti akcizą alkoholiui. Dėl to 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, o į biudžetą papildomai būtų surenkama apie 10 mln. Eur.
Biudžeto projekte – spartesnis akcizų didinimas kaitinamojo tabako produktams. Skaičiuojama, kad 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų pabrangtų apie 0,33 euro. Papildomai į biudžetą būtų surinkta 6 mln. Eur.
Su biudžetu kartu siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Nesikeistų tai, jog ir toliau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų suteikti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ne vėliau kaip spalio 17 dieną. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
