aA
Deficitinis kitų metų biudžetas Seime kol kas slysta be didesnio pasipriešinimo – stebėdamiesi, kad išlaidos auga sparčiau nei ekonomika, trūksta tvarių pajamų šaltinių, parlamentarai žėrė daugiau brangių pageidavimų. Dalis įžvelgė ir grėsmių.

Visi Seimo komitetai apsvarstė ir pritarė kitų metų biudžeto projektui – didelė dalis pritarė bendru sutarimu.

Tačiau atskirų komitetų pirmininkai kalbėjo skirtingu tonu. Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad dosnios išlaidos nepadengtos tvariais finansavimo šaltiniais, turi būti sprendžiamas susidarantis disbalansas.

Komitetas pasiūlė: „Visapusiškai įvertinti tokias tvariomis pajamomis nepadengtas valstybės biudžeto išlaidas ir pateikti svarstyti Seimo pavasario sesijoje įstatymų projektus, užtikrinančius tvariais pajamų šaltiniais pagrįstą ilgalaikių įsipareigojimų finansavimą“.

Tuo metu kitų komitetų pirmininkai vardijo pageidavimus, ko dar reikėtų biudžete.

Vien sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas vardijo keliolika pasiūlymų, kur dar lėšų reikėtų, tarp jų priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms, atskirų institucijų darbo užmokesčiui ar investicijoms ligoninių remontams ir pan.

Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas – kone visus pageidavimus atmetė, o biudžeto projektui pritarė 10 parlamentarų iš 11, susilaikė vienas.

Pirmojo svarstymo metu opozicijos atstovai daugiausia minėjo grėsmes, kad išlaidos per didelės, nepadengtos tvariomis pajamomis.

Biudžetą po pirmojo svarstymo Seime dar tobulins Vyriausybė ir grąžins Seimui, kad svarstytų antrą kartą ir galiausiai priimtų. Antrasis svarstymas yra numatytas gruodžio 9 dieną.

Majauskas: tai atlyginimų ir pensijų biudžetas

Seimo biudžeto ir finansų komitete (BFK) svarstant projektą buvo atmesti atskirų parlamentarų pasiūlymai skirti lėšų įvairiems projektams ar įstaigoms, motyvuojant, kad Seimo nariai siūlydami papildomas išlaidas nenurodė tvarių papildomų išlaidų finansavimo šaltinių. Pasiūlymų buvo per šimtą.

„BFK atidžiai svarstė biudžeto projektą ir, jeigu būtų galima taip jį apibendrinti, tai yra atlyginimų ir pensijų biudžetas. Papildomai šiame biudžete yra numatyti 500 mln. eurų atlyginimams ir 500 mln. eurų pensijoms“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Jis skaičiavo, kad biudžetas gydytojų atlyginimus didintų vidutiniškai 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais.

„Papildomai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) taip, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamos į rankas didėtų 65 eurais. Didinamos pensijos, ir tai palies 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, jiems bazinė pensija vidutiniškai didės 50 eurų. 200 tūkst. asmenų dar gaus papildomai 32 eurus vienišų asmenų pensiją“, – vardijo M. Majauskas.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Čia pat jis atkreipė dėmesį: „Nemokamų pietų nebūna“.

Valstybės kontrolė įspėjo, kad biudžete numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatytų ilgalaikių pajamų šaltinių. Neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio, dėl ko struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte.

Atsižvelgta ir į Lietuvos banko pastabas, kad nėra papildomo fiskalinio poreikio ekonomikos aktyvumui skatinti bei į tai, kad suplanuoti valdžios sektoriaus rodikliai turės juntamą poveikį kainų raidai.

„Šiai dienai gauta Seimo narių pasiūlymų už 423,7 mln. eurų, ir tai viso 103 pasiūlymai. Papildomai yra Seimo komitetų pasiūlymų – 250 mln. eurų. Tad bendra suma – 674 mln. eurų papildomų pasiūlymų“, – stebėjosi M. Majauskas.

Jis pastebėjo, kad nei vienas parlamentaras nesiūlė didinti valstybės biudžeto pajamas, tik siūlė didinti išlaidas, joms nesiūlė tvarių pajamų šaltinių.

„Labai noriu atkreipti dėmesį, kad nemokamų pietų nebūna. Valstybės kontrolė, įvertinusi šį biudžetą, pateikė nedviprasmiškas ir labai rimtas išvadas. <...> Suprantu, kad džiaugiamės didėjančiais altlyginimais, didėjančiomis pensijomis, tačiau turime atsižvelgti į kompetetingų institucijų pastabas“, – įspėjo M. Majauskas.

Nurodoma, kad biudžete jau suplanuotas 3,1 procento BVP deficitas, o Finansų ministerijos prognozės numato lėtėjantį ekonomikos augimą ir sparčiai augančią infliaciją.

Tačiau komitetas atsižvelgė į įsipareigojimus švietimui, mokslui, krašto apsaugai ir kitoms sritims, todėl siūlo Vyriausybei atskirais klausimais spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą.

Šalaševičiūtę papiktino BFK sprendimas nesvarstyti parlamentarų siūlymų

Valstietė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad per 9 metų patirtį Seime dar nebuvo taip, kad parlamentarų pasiūlymai net nebūtų svarstyti Biudžetų ir finansų komitete.

„Niekada nebuvo, kai Seimo nariai teikia pasiūlymus į biudžetą, aišku, šiais metais yra pateikta pasiūlymų labai daug, labai didelei sumai, virš 400 mln. eurų, bet iš tiesų, anksčiau BFK būdavo paskelbiamas grafikas, kada bus svarstomi, kiekvienas Seimo narys galėdavo pristatyti savo pasiūlymą su argumentais“, – stebėjosi R. Šalaševičiūtė.

Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji pripažįsta, kad dauguma parlamentarų pasiūlymų yra susiję su problemomis savivaldybėse, kurių išspręsti lengvai nepavyksta. Ji teigė suprantanti, kad BFK tokius pasiūlymus atmeta.

„Bet nustebino BFK požiūris į tuos pasiūlymus, kuriuos teikiant buvo surinkta labai daug Seimo narių parašų. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, buvo iškeltas klausimas dėl 110 mln. eurų papildomų lėšų skyrimo kelių plėtrai ir priežiūrai, tai yra žvyrkelių remontui. Labai aiškiai buvo pasisakyta prie argumentų, kad tai būtų reali pagalba regionų politikai“, – vardijo R. Šalaševičiūtė.

Jai antrino ir Ligita Girskienė, akcentavusi, kad į jos pasiūlymus taip pat nebuvo atsižvelgta.

Butkevičius įžvelgė grėsmę

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius biudžete įžvelgė grėsmę.

„Norėčiau pasakyti, kad kyla nemažai klausimų vertinant viešųjų finansų stabilumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – stebėjosi A. Butkevičius.

Jis lygino, kad laikinas COVID-19 pandemijos suvaldymo išlaidas dabar keičia ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, keliantis grėsmę valdžios sektoriaus finansams. Jis abejojo ir planuojamais gerokai didesniais mokesčių surinkimais.

„Išvada viena – gyventojų pajamos auga, santaupos didėja, perkamoji galia taip pat didėja, visa tai mažina šešėlinės ekonomikos mastą, stiprina viduriniąją klasę, mažina pajamų ir turto nelygybę, visa tai atrodo aukštumoje. Tačiau reikia pabrėžti, kad pasiekti geri rezultatai buvo atsižvelgiant į dideles pinigines injekcijas kovojant su COVID-19 pandemija“, – rėžė A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis tikina, kad situacija keičiasi, realusis BVP šiemet trečią ketvirtį pasikeitė labai nežymiai, lyginant su antruoju ketvirčiu, o išlaidos auga sparčiau, nei auga BVP: „Be papildomų tvarių pajamų didinimo šitą problemą vargu ar išspręsim“.

„Didėja struktūrinis fiskalinis deficitas, planuojant, kad BVP augs kitąmet 4 proc. Nepamenu, kad augant BVP 4 proc. mes dar didintume struktūrinį fiskalinį deficitą“, – stebėjosi A. Butkevičius ir apibendrino, kad biudžete nenumatyti tvarūs pajamų šaltiniai, kurie dengtų didesnis išlaidas.

Mitalas ragino investuoti į švietimą

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas biudžeto projektą vadino neblogu, jis tikino, kad Lietuvos ekonomika šiemet sukūrė „mažą stebuklą“, šiemet kelis kartus biudžeto pajamų projekcijos buvo didinamos.

„Mūsų ekonominės nuotaikos, kurias turėjome COVID-19 krizės pradžioje, gerėjo, ir gerėjo dramatiškai. Mes ką dabar matome, kad mūsų verslas sugeba geriau nei aplinkinių valstybių verslas įveikti įvairius logistinės grandinės trukdžius, atsivežti medžiagų, didinti plėtrą, plėsti eksportą“, – tikino V. Mitalas.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis vylėsi, kad verslas dar sparčiau plėsis Lietuvoje ir užsienyje, tačiau kėlė klausimą, ar Lietuva daro viską, kad visiškai išnaudotų turimą potencialą.

„Man atrodo, kad labai svarbu, kad mes neužstrigtume vidutinių pajamų spąstuose. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų rami vidutinė Europos provincija. Aš noriu, kad Lietuva būtų ambicinga ir turtinga valstybė, kuri galėtų diktuoti tempą ir standartą visai Europai. Norint šitą tikslą pasiekti, reikia į kiekvieną biudžeto suplanuotą eurą žiūrėti kaip į investiciją, ir didžiausia ir prasmingiausia investicija yra švietimas“, – apibendrino V. Mitalas.

V. Ąžuolas: reikės mokėti ir už lietų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vardu kalbėjęs Valius Ąžuolas vertino, kad specialistai, rengę biudžetą, turėjo vykdyti politikų nurodymus.

„Žiūrint bendru vaizdu, iš pradžių atrodo viskas gražu, kitais metais viskas augs ir žydės, tokiu principu parengta“, – stebėjosi V. Ąžuolas ir tikino, esą realybė yra kitokia.

Jis argumentavo, kad iš krašto apsaugos srities dėl mažų atlyginimų bėga darbuotojai, kritikavo švietimo reformą, ironizavo, kad valdančioji dauguma jau žino, kada pasibaigs COVID-19, suvaržymai, ir kada tam nebereikės lėšų.

„Klaidos kur yra – išpučiam išlaidas ne pagal realybę, jau daugelis finansistų sako, kad kitais metais ateina gan didelė krizė, bet mes galim to negirdėti ir sakyti, to nebus“, – dėstė V. Ąžuolas.

Valius Ąžuolas
Valius Ąžuolas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis tikino, kad valdantieji pasiruošė didesniais mokesčiais gyventojus apdėti 2023 metais, kuomet reikės dengti trūkumus.

„Teks ir už lietų mokėti, ir už automobilius mokėti, ir netgi arklio negalėsi įsigyti, nes reikės mažinti gyvūnų bezdėjimą“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Gentvilas: tai gali atimti norą dirbti šešėlyje

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjęs Eugenijus Gentvilas paaiškino, kad tai pirmas savarankiškai parengtas valdančiosios daugumos biudžeto projektas.

„Išgyvenome metus, kurie pasižymėjo dviem milžiniškomis ir pinigų reikalaujančiomis krizėmis. Džiaugiuosi šituo biudžetu, džiaugiuosi, kad ir dalis opozicijos sako, kad „biudžetas nėra blogas, bet mes turime pastabų“, ir tai yra sveikas požiūris“, – vertino E. Gentvilas.

Jis tikino, kad „pinigų lietaus nėra“, jų trūksta, poreikiai auga. Biudžetas, anot jo, atsakinga ekonomikos augimą ir kartu žvelgia į priekį, į ekonomikos transformaciją, laikomasi atsakingos fiskalinės politikos.

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis pastebėjo, kad auga ir mokytojų ir medikų atlyginimai, svarstė, galbūt iš ties mokytojas taps prestižine profesija, o skolos medikams, susidariusios per pandemiją, bus grąžinamos.

„Nebūtų infliacijos smagračio, kuris dabar atrodo vis sparčiau pradeda suktis, galbūt nebūtų reikėję ir tokių radikalių šuolių, ypač kalbant apie MMA didinimą. Bet svarbiausia, mes čia pasirūpiname ir tais mažutėliais, tai yra mažiausias pajamas gaunančiais žmonėmis. Tai gali atimti norą ir stimulą dirbti šešėlyje“, – argumentavo E. Gentvilas.

Jis patikino, kad visas pasaulis nežino, kiek truks pandemija, ir atsargumas nedaro gėdos.

Konservatorius Edmundas Pupinis gyrė Vyriausybę, kad atkreipė dėmesį į atlyginimų didinimą ir į sritis, kurioms reikalingas didesnis patrauklumas, švietimą, mokslą.

„Visada norime, kad tie pinigėliai, kuriuos sumoka mokesčių mokėtojai, būtų efektyviai panaudojami. Kai sakau efektyviai, tai išleidžiami ne tam, kam daugiau reikia“, – lygino E. Pupinis.

Jis akcentavo, kad svarbu didinti mokytojų prestižą, vardijo, kad reikšmingai auga išlaidos švietimui.

Edmundas Pupinis
Edmundas Pupinis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Lietuva neturi gamtinių išteklių. Mūsų pagrindinis išteklius – protas, ir į tai reikia investuoti“, – kalbėjo E. Pupinis.

Kepenis siūlė tiesti tiltą į sveikatos krantą

Dainius Kepenis pasigedo išlaidų sveikos gyvensenos įgūdžiams, kuriems biudžete numatyta 26,5 mln. eurų, kai pernai buvo 24 mln. eurų.

„Jei norime sustabdyti ligų augimą, kadangi Lietuvoje visos lėtinės neinfekcinės ligos sparčiai auga, turėtume 1/24 biudžeto skirti ligų profilaktikai, arba sveikai gyvensenai. Jeigu suskaičiuotume, kas realiai neįmanoma, kiek Lietuva išleidžia savo gyventojų sveikatai, nors pagrinde išleidžia gydymui, tai ta suma sudarytų beveik 3 mlrd. eurų. 1/24 būtų apie 100-110 mln. eurų, kuriuos reikalinga skirti ligų profilaktikai, tai yra kūno kultūrai ir sportui, gyventojų sveikam turiningam laisvalaikiui, aplinkosaugai, žemės ūkio produkcijai“ – vardijo D. Kepenis.

Anot jo, biudžete sunku rasti ką nors panašaus.

Dainius Kepenis
Dainius Kepenis
© DELFI / Domantas Pipas

„Jei suprantame, kad stovime viename upės krante, kuriame mus puola ligos ir bėdos, o kitame krante yra sveikata ir laimingas gyvenimas, ir tuos krantus skiria maždaug 100 metrų, tai mums turbūt reikia bent 110 metrų tiltą permesti per tą upę. O šiandien mes sakome, užteks jums 26 metrų tilto. Pernai buvo 24 metrai, šiemet – 26 metrai, tai per kiek laiko mes pereisime iš bėdų kranto į laimės krantą. 100 metų turbūt nepakaks, jei tokiais tempais eisime“, – pyko D. Kepenis.

Kaip jau skelbta, kitąmet valstybės biudžete planuojama 13,86 mlrd. eurų pajamų, įskaitant 2,76 mln. eurų ES paramos, o išlaidos sudarys 16,48 mlrd. eurų. Tam, kad padengtų deficitą, Vyriausybė skolinsis – kitąmet numatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 1,474 milijardo eurų.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 508,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

Nustatomas valdžios sektoriaus deficitas negalėtų būti didesnis negu -3,1 procento BVP.

Valstybė kitąmet 1,22 milijardo eurų iš biudžeto išskirstys pagal atnaujintą valstybės investicijų programą. Palyginimui, šiemet tam buvo skirta 1,407 mlrd. eurų. Pagal numatytas investicijų sritis, daugiausia lėšų teks transportui ir ryšiams (426,5 mln. eurų), taip pat valstybės saugumui ir gynybai (149 mln. eurų), švietimui, mokslui ir sportui (139 mln. eurų).

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.0769

Apklausa: pradėti nuosavą verslą pastūmėjo noras dirbti sau bei kontroliuoti savo įmonės plėtrą

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis savo verslo tik sustiprėjo, rodo...

Užimtumo tarnyba: darbo rinkoje didėjo neįgaliųjų užimtumas (1)

Pandemijos sukeltos permainos darbo rinkoje neaplenkė ir negalią turinčių žmonių. Šiais metais...

Druskininkų sanatorija „Nemunas“ virs apartamentais (2)

Restoranai, kavinės, SPA centras, vaikų darželis ir bendradarbystės erdvė pirmame bei...

Vyriausybė spręs dėl patobulinto 2022 metų biudžeto projekto (1)

Vyriausybei penktadienį teikiamas patobulintas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Skuodis: “Starlink” įjungė savo paslaugas Lietuvoje (62)

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienio vakare pasidžiaugė, kad "kosminis" internetas...

Top naujienos

Naujausias pasiūlymas: nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų

Nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų.

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (34)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (228)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (7)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 2040 naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 14 žmonių

Praėjusią parą nustatyta 2040 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (90)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis (1)

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (19)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Transliacija / Šventinę dainą „Ne Kalėdos be tavęs“ pristatanti Monique rėžė Klajumui, ką mano apie scenos konkurentus (1)

Humoristo Dominyko Klajumo pašnekove tapusi Monique ne tik pristatė šventinį kūrinį „Ne...

Neeilinė naktis Memfyje: „Grizzlies“ pasiekė didžiausią pergalę lygos istorijoje nesulaikoma „Suns“ – 18-ta pergalė paeiliui (9)

NBA čempionate Memfio „Grizzlies“ (12/10) namų arenoje net 152:79 (31:16, 41:20, 41:26,...