Šalies ekonomika augs lėčiau
Konferencijoje „Baltic Retail Forum“ ekonomistas pranešimą pradėjo kalbėdamas apie bendras ekonomines prognozes.
Pasak jo, praėjusiais metais ekonomikos augimas nustebino, o šių metų ekonominiai rezultatai jau viršija lūkesčius.
Kaip prognozavo, 2021 m. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 4,9 proc., tačiau ateinantys metai žada kiek mažesnį augimą.
„Šalies ekonomika kitąmet turėtų augti lėčiau – iki 3,6 proc., o neigiamą įtaką ekonomikos augimui darys sankcijos Baltarusijai.
Sankcijos, tikėtina, nuo gruodžio vidurio sumažins trąšų tranzitą ir kitų metų I ketv. privatus vartojimas pajus smūgį dėl aukštesnių energetinių kainų“, – teigė ekonomistas.
Kalbėdamas apie vartojimą, T. Povilauskas sakė, kad pandemijos metu jis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje šoktelėjo, o gyventojų pajamos augo sparčiu tempu, žmonės taupė.
Šiemet, kaip prasitarė, gyventojų taupymas jau mažėja, nes auga prekyba, tačiau paslaugų vartojimas, kaip aiškino, dar nėra atsistatęs.
„Kitais metais gyventojų taupymas dar mažės, bet liks istoriškai neblogas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie šiuos metus jis teigė, kad 2021-ieji, galima sakyti, buvo mažmeninės prekybos klestėjimo metai. Ji augo dviženkliu skaičiumi, o kitąmet turėtų augti lėčiau.
Nedarbas mažės, atlyginimai augs
Ekonomistas aiškino, kad šiuo metu Lietuvos darbo rinka yra darbuotojų rankose. Darbo paklausa auga, nedarbas šiuo metu siekia 6,7 proc., tačiau yra mažėjantis ir artimiausiu metu neturėtų augti.
Kitąmet, minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje, anot jo, turėtų didėti apie 13,5 proc., o vidutinė senatvės pensija augti 12 proc. (51 Eur).
Vidutinis darbo užmokestis (VDU) prieš mokesčius 2021-aisiais, prognozuojama, augs 9,8 proc., o kitąmet augimas lėtės.
„VDU 2022 m. didės 8,7 proc.“, – sakė ekonomistas.
Perkamosios galios augimas, dėl 2022-aiais numatomos dar didesnės infliacijos nei šiemet, taip pat bus lėtesnis.
„Metinės infliacijos skaičiai yra gąsdinantys, nes 8 proc. infliacijos nesame matę nuo 2007 metų.
Daugelis to priežasčių slypi pasaulyje, kalbant apie energetines kainas. Taip, valstybė stengiasi, yra sprendimų sumažinti kainų prieaugį, bet vis tiek infliacija piką pasieks kitų metų sausio-vasario mėnesiais“, – teigė jis ir aiškino, kad tam įtakos turės kitąmet brangstanti elektra, dujos.
„Gal ir esame optimistai, bet bendrai darome prielaidą, kad energetinių išteklių kainos 2022 antrą pusmetį bus jau gerokai mažesnės“, – sakė T. Povilauskas.
Palūkanos nekils, NT toliau brangs
Kalbėdamas apie kainų kilimą jis skaičiavo, kad šiuo metu maisto kainų infliacija siekia apie 6 proc. ir ji ir toliau didės.
„Galima matyti, kiek yra šoktelėjusios kviečių kainos biržose, tad tai kitais metais su inercija atsilieps ir vartotojams“, – teigė ekonomistas ir pridūrė, kad paslaugų kainų infliacija kitąmet taip pat didės.
Paklaustas apie palūkanų normas, ekonomistas aiškino, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jų 2022-aisiais kelti neturėtų, o nedaug šansų, kad tai įvyks ir 2023-aisiais.
„Bet atsiminkime, kad visko būna“, – įspėjo jis.
Kalbėdamas apie nekilnojamo turto rinką, ekonomistas teigė, kad kainos 2022-aisiais ir toliau didės, nes, kaip pabrėžė, tam yra visos palankios sąlygos.
„Pajamos auga, yra problemų su būsto pasiūla, o tai yra palankios sąlygos būsto kainų augimui.
Manome, kad kitąmet kainos augs apie 10 proc., o jei bus didesnis, reikės naujų priemonių iš Lietuvos banko“, – įspėjo jis.
