aA
Šiuo metu verslas atsiduria tarsi užburtame rate – švelnėjant karantinui, atsigaunant verslams ir užsakymams, kai kuriose įmonėse nebėra kam dirbti, mat dalis darbuotojų turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros. Kitose – vadovai nuogąstauja, kad, pasibaigus nedarbingumui, grįžusiems darbuotojams nebebus tiek darbo, tad gali tekti juos atleisti. Darbuotojai baiminasi, kad nutraukus nedarbingumą ir prastovas, mūsų laukia dar viena didelė atleidimų banga.
Kita nedarbingumo pusė: iš pradžių visus gelbėjo, o dabar vieni darbuotojų neranda, kitur gresia atleidimai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Užburtas ratas: vienur nebėra kam dirbti, kitur nebėra tiek darbo

Karantino metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) darbuotojams, turintiems ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų, rekomenduoja dirbti iš namų, o neturintiems šios galimybės – imti nedarbingumo pažymėjimą.

„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė BNS teigė, kad laikiną nedarbingumą turinčių gyventojų, kurie namuose prižiūri mažamečius vaikus, skaičius pastaruoju metu mažėja. Pasak jos, balandį nedarbingumą turinčių ir vaikus prižiūrinčių gyventojų buvo apie 60 tūkst., o gegužės viduryje jų skaičius sumažėjo iki 51 tūkst.

„Drąsiai pasakyti, kad ir toliau taip mažės, nesiryžčiau. Kažkokio ypatingo ryškaus pokyčio, nes atidaro darželius, nelaukiame. Išanalizavus, kas vaikus prižiūri namuose, paaiškėjo, kad didelė dalis yra tų, kurių verslai suvaržyti“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Anksčiau „Sodros“ vadovė yra sakiusi, kad dažniausiai nedarbingumo pažymėjimus gauna parduotuvių, turizmo, pramogų ir odontologijos paslaugų įmonių darbuotojai, o mažiausiai nedarbingumo pažymėjimų prašė žmonės, kurių veiklos nesustabdė karantinas.

Darbo paieškos portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad atlikus darbuotojų apklausą paaiškėjo, jog darbuotojai ir įmonės rinkosi įvairias priemones kovai su pandemija. Tarp populiariausių pasirinkimų – darbas iš namų, bet nemažai darbuotojų ėmė mokamų ir nemokamų atostogų, nedarbingumo pažymėjimus ir pan.

„Ar atsigaunant verslams bus norinčiųjų dirbti, labai priklauso nuo to, kokių priemonių, siekdamos išsaugoti verslą ir darbuotojus, karantino metu ėmėsi įmonės ir kaip tai buvo pateikta darbuotojams. Sunkiausia susigrąžinti darbuotojus bus toms įmonėms, kurios ėmėsi itin drastiškų priemonių, pavyzdžiui, „laikinai atleido“, vertė imti nemokamų atostogų ir visas taikomas priemones netinkamai pateikė darbuotojams, t. y. jie nejautė palaikymo ir supratimo“, – dėmesį atkreipia R. Karavaitienė.

Rita Karavaitienė
Rita Karavaitienė
© DELFI / Domantas Pipas

Personalo konsultacinės įmonės „Noriu personalo sprendimų grupė“ vadovė Palmira Sirusienė sutinka, kad šiuo metu susidaro tarsi užburtas ratas – švelnėjant karantinui ir pradedant veiklą uždraustoms veikloms, įmonėse nebėra kam dirbti, kitose – dalis darbuotojų turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros, o iš nedarbingumo grįžusiems darbuotojams tikrai nebebus tiek darbo.

„Šioje vietoje išliks reikšmingi valstybės veiksmai, užtikrinant tolesnę paramą verslui. Išlieka ir kiti rizikos faktoriai – galimybė užsikrėsti COVID-19. Visi turime elgtis labai atsargiai. Neseniai kalbėjome, kad kai kurios įmonės jau nuogąstauja, kad, susidūrusios su infekcija, tiesiog gali prarasti jau vykdomus projektus – užsakymus. Todėl pradedant aktyvesnį gyvenimą ir grįžtant į darbus, labai svarbu galimybės ir operatyviai išsitirti ar netgi tyrimus pasidaryti įmonėse, kad nereikėtų stabdyti veiklų dėl nežinomybės ir karantinuotis visiems – ir sveikiems darbuotojams“, – akcentuoja P. Sirusienė.

Iš pradžių gelbėjo, vėliau sukėlė sunkumų

Nedidelės kepyklos Vilniuje vadovė Lina „Delfi“ pasakojo, kad „Sodros“ išduodami nedarbingumo pažymėjimai itin sunkų karantino laikotarpį iš pradžių kepyklėlę gelbėjo, mat darbo apimtys buvo gerokai sumažėjusios, ir iš 12 darbuotojų penki namuose prižiūrėjo vaikus. Visgi, švelninant karantiną, didėjo ir užsakymų skaičius, vis daugiau žmonių užsukdavo šviežių bandelių ir skanumynų. Tuomet Lina susidūrė su problema, kad nebėra kam įvykdyti visų užsakymų.

„Nors karantinas – į pabaigą, atrodytų, kad viskas po truputį atsigauna, bet dalis mūsų darbuotojų vis dar nedirba, nes namuose prižiūri vaikus. Galvojome, kad atsidarius darželiams situacija pagerės ir darbuotojos galės sugrįžti, bet ne visos nori pradėti vesti vaikus į darželius, nes bijo“, – pasakoja Lina.

Kepyklėlės vadovė tikina iš dalies radusi išeitį – laikinai įdarbino giminaitę ir šiuo metu bando suktis su turimais pajėgumais.

„Gerai, kad tai pažįstamas žmogus, tad jis supranta padėtį ir sutiko laikinai mums padėti. Todėl neabejoju, kad supras, kai šios pagalbos greitai gali ir nebereikėti. Neįsivaizduoju, kaip kiti verslai sukasi iš šios padėties“, – svarstė pašnekovė.

Kita nedarbingumo pusė: iš pradžių visus gelbėjo, o dabar vieni darbuotojų neranda, kitur gresia atleidimai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nebežino, kaip išlaikyti darbuotojus, grįžusius į darbą

Kai kuriems verslams nedarbingumo pažymėjimai iš tikrųjų itin pagelbėjo karantino metu, tačiau, pasirodo, ne visi su išskėstomis rankomis laukia grįžtančių savo darbuotojų, mat nebežino, kaip reikės juos užimti.

Sandėliavimo, logistikos, prekių pristatymo Lietuvoje paslaugas teikiančios įmonės „Terminal LT“ vadovas Gintautas Čečys „Delfi“ pasakoja, kad per karantiną užsakymams kritus perpus, reikėjo mažinti ir darbuotojų skaičių.

„Kadangi dirbame su prekėmis, kurios keliauja į kavines, restoranus, prekybos centrus, įvedus karantiną mūsų užsakymų kiekis krito beveik per pusę. Atitinkamai turėjome mažinti ir pajėgumą. Skatinome darbuotojus išeiti apmokamų atostogų, paskelbėme dalines prastovas. Nemaža dalis – apie 15 darbuotojų – iki šiol turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros, kas yra tuo pačiu pagalba įmonei sumažinti ir sąnaudas.

Kadangi užsakymų kiekis net ir švelninant karantino apribojimus vis dar lieka sumažėjęs, ir panašu, kad į buvusį lygį prekių srautai artimiausiu metu negrįš, svarstome, kaip reikės elgtis, kai visi kolegos turės grįžti į darbą“, – pasakoja įmonės vadovas.

Pašnekovas pridūrė neradęs valstybės paramos, kuri padėtų išlaikyti darbo vietas po karantino pabaigos. Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prastovas planuojama kompensuoti tik tiems darbuotojams, kurie jose buvo ir per karantiną, tad tie darbuotojai, kurie šiuo metu prižiūri vaikus, į ją nepretenduoja.

„Visais būdais sieksime išlaikyti komandą ir atleisti kuo mažiau žmonių – bandome prisitraukti papildomų klientų, taupyti, atsisakydami nebūtinų išlaidų. Tačiau ši problema liečia keliasdešimt tūkstančių vaikus prižiūrinčių žmonių – tikrai ne visiems po karantino pabaigos bus, kur grįžti, todėl galima didelė atleidimų banga.

Vyriausybės numatyti pinigai nedarbo išmokoms galėtų būti nukreipti išlaikyti darbo vietoms, taip išlaikant geresnius visuomenės lūkesčius dėl ateities ir mažinant ekonomikos lėtėjimą“, – pažymi G. Čečys.

Sandėlis
Sandėlis
© Bendrovės nuotr.

Perpus sumažėjusios pajėgos atliko tą patį užsibrėžtą tikslą

„Aromáma“ įkūrėja, gamybinės kosmetikos įmonės direktorė Giedrė Veličkienė pasakoja, kad įmonė karantino metu turėjo itin daug darbo ir itin mažai darbuotojų. Didžioji dalis įmonėje dirbančių žmonių turi mažų vaikų, tad dauguma jų naudojosi „Sodros“ išduodamais nedarbingumo pažymėjimais vaikų priežiūrai.

G. Veličkienė skaičiuoja, kad šiuo laikotarpiu dirbo maždaug 15 iš 35 darbuotojų. Įmonė prastovų nė vienam darbuotojui neskelbė ir tuo itin džiaugiasi. Tad šiuo atveju nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai esą labai gelbėjo tiek įmonę, tiek jos darbuotojus.

Visgi G. Veličkienė pažymi, kad įmonei teko susidurti su karantino iššūkiais, iš kurių didžiausias buvo užstrigęs žaliavų tiekimas iš užsienio, mat karantinui paralyžiavus visą pasaulį, smarkiai išaugo kai kurių žaliavų paklausa.

„Mūsų nuolatiniai tiekėjai įvedė kvotas arbatmedžio eteriniam aliejui – vienas pirkėjas vienu kartu galėjo įsigyti tik kelis litrus šio natūralaus, pripažinto dezinfekanto. Įprastai tiekėjai krovinius išsiunčia per 1–2 dienas, bet karantino laikotarpiu šis laikotarpis prailgėjo iki savaitės ar 10 dienų. Dėl to turėjome problemų, tačiau radome išeičių, prisitaikėme prie situacijos“, – tikina pašnekovė.

Anot „Aromáma“ įkūrėjos, karantinas buvo puikus išbandymas visai komandai, nes moteris įsitikino, kad esant reikalui, mažesnis kiekis žmonių padaro tą patį užsibrėžtą tikslą, tačiau viršvalandžių kaina.

„Esame be galo dėkingi savo darbuotojams, kad karantino metu dirbo nedejuodami. Visi dirbo ir savo, ir ne savo darbus. Pardavėjos, viduriniosios grandies vadovai, vairuotojai – visi be išimties dirbo gamyboje ir siuntose. Visiems buvo svarbu išsaugoti darbo vietas ir dar pačioje karantino pradžioje mes savo žmonėms pasakėme, kad visomis išgalėmis stengsimės išsaugoti visas darbo vietas. Šiandien džiaugiamės, kad nepraradome nė vieno iš 35 savo darbuotojų“, – pabrėžia verslininkė.

Dalis įmonės darbuotojų dirbo iš namų: kas atsakinėjo į staiga išaugusį skambučių ir elektroninių užklausų kiekį, kas nešėsi kažką klijuoti ar pakuoti į namus.

„Nebuvo lengva dirbti namuose su vaikais, žinau, nes pati tuos du mėnesius dirbau taip pat. Tačiau smagu, kad ir klientai į viską žiūrėjo atlaidžiau ir supratingiau. Nieko nestebino lėtesni darbo tempai ar telefoninio pokalbio metu fone zirziantis vaikas“, – sako G. Veličkienė ir džiaugiasi, kad šiandien „Aromáma“ jau dirba įprastu režimu.

Giedrė Veličkienė
Giedrė Veličkienė
© Asmeninis albumas

Ką daryti, kai vieni patiria darbuotojų perteklių, kiti – trūkumą?

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius pakomentavo, kokius variantus gali svarstyti darbdaviai, susidūrę su nedarbingumą turinčių darbuotojų iššūkiais, kai įmonėje nėra kam dirbti. Pirmiausia jis akcentuoja, kad nedarbingumą turinčių darbuotojų atleisti negalima.

„Galima pasitelkti laikinus darbuotojus, juolab kad šiuo metu yra supaprastinti darbuotojų nuomos reikalavimai. Tai turėtų padėti lengviau subalansuoti veiklą verslams, kai vieni patiria darbuotojų trūkumą, o kiti – perteklių.

Kita alternatyva – terminuotos darbo sutartys. Iki 20 proc. darbuotojų gali būti pasamdyti pagal terminuotas darbo sutartis net ir nuolatiniam darbui. O jei terminuotos sutartys bus sudaromos iki konkretaus atitinkamų nuolatinių darbuotojų grįžimo iš nedarbingumo laikotarpio, minėtas apribojimas net nebūtų taikomas.

Žinoma, versluose, kuriuose galimas nuotolinis darbas, aukščiau minimą nedarbingumo dėl vaikų priežiūros problemą galima išspręsti dar paprasčiau – susitariant su tokiais darbuotojais, kad jie dirbs nuotoliniu būdu. Tuomet nedarbingumą reikėtų nutraukti ir tartis dėl nuotolinio darbo sąlygų“, – galimybes vardija teisininkas.

O ką daryti tiems verslams, kurie susiduria su darbuotojų pertekliumi? Anot R. Stanevičiaus, šiuo atveju darbdaviui prieinamas variantas gali būti kasmetinės atostogos, jei darbuotojai sutinka jų išeiti. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad ir po karantino pabaigos liks galimybė skelbti prastovas ir taip prastovose esantiems darbuotojams mokėti mažiau.

„Tiesa, jei reguliavimas nepasikeis, tokių prastovų apmokėjimas bus ne minimalus darbo užmokestis, o 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kai kurios įmonės, norinčios išvengti atleidimų, taip pat svarsto susitarimus su darbuotojais dėl laikinai keičiamo darbo laiko ir darbo užmokesčio mažinimo, darbuotojų nuomą kitiems verslams ir pan.“, – pažymi darbo teisės ekspertas.

Darželiai atidaryti, bet vaikų ten neveda

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai kartais piktnaudžiauja „Sodros“ išduodamais nedarbingumo pažymėjimais, nors darželiai jau atidaryti, vaikas galėtų juos lankyti, bet tėvai prasitęsia „atostogas“, nes naudingiau nedirbti ir gauti išmoką. R. Stanevičiaus teigimu, priežasčių, kodėl tėvai taip elgiasi, gali būti bent kelios.

„Pavyzdžiui, jei darbo vietoje paskelbta prastova, už kurią darbuotojas gautų minimalų darbo užmokestį, ligos išmoka gali būti žymiai didesnė – 65,94 proc. nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio, neviršijant „lubų“. Taigi natūralu, kad darbuotojui daug labiau apsimoka pasinaudoti valstybės suteikta teise per karantiną gauti nedarbingumą ir prižiūrėti vaikus.

Rimantas Stanevičius
Rimantas Stanevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kita priežastis gali būti ta, kad nedarbingumas tam tikriems asmenims tampa papildoma apsauga nuo atleidimo. Jei asmuo yra gavęs įspėjimą apie atleidimą, ir artėja atleidimo terminas, atleidimo data nukeliama kitai dienai po nedarbingumo pabaigos. Taigi darbuotojas galimai tendencingai siekia pavėlinti atleidimo terminą“, – aiškina „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas.

Ar bus antroji atleidimų banga, kai baigsis prastovos ir nedarbingumas?

Feisbuko Pandemijos ekonomikos grupėje žmonės aktyviai dalijasi savo mintimis apie darbą po karantino. Kai kurie darbuotojai nuogąstauja, kad mūsų laukia dar viena didelė atleidimų banga, kai nebebus išduodami nedarbingumo pažymėjimai darbuotojams, prižiūrintiems vaikus, ir nebeliks prastovų kompensavimo.

„Girdint tokias dirbančiųjų baimes, labai nesinorėtų spekuliuoti nuogirdomis. Situacija priklausys nuo bendrų ekonomikos tendencijų, o dabar jų įvertinti dar negalima. Techniškai žiūrint, net ir dabar darbdaviai gali atleisti iki 50 proc. subsidijuojamų darbuotojų, nepažeisdami valstybės nustatytų subsidijų sąlygų. Tad tie, kurie tikrai planuoja mažinti darbuotojų skaičių, tai gali padaryti bet kada. Nesinorėtų manyti, kad antroji banga, jei tokia bus, labai išsiskirs iš bendro konteksto“, – dėmesį atkreipia R. Stanevičius.

„CV-Online“ rinkodaros vadovė R. Karavaitienė priduria, kad tolesnis scenarijus darbo rinkoje priklausys nuo daugelio dedamųjų: bendros situacijos šalyje ir pasaulyje kovojant su pandemija, vartojimo augimo tempų, ar įmonė gebės prisitaikyti prie naujų sąlygų, ar turėjo rezervą, ar gaus valstybės paramą, ar įmonės klientai ar užsakovai teiks užsakymus ir išlaikys bendradarbiavimą ir pan.

„Todėl kiekvienos įmonės situaciją reikėtų vertinti individualiai, bet, žinoma, gali būti, kad esant nepalankioms ir ilgalaikėms sąlygoms, įmonėms gali tekti priimti ir nepopuliarius sprendimus“, – svarsto R. Karavaitienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.4762

Kaip keitėsi kainos birželį: labiausiai brango vaisiai, odontologų paslaugos (4)

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad šių metų birželį, palyginti su...

Latvijoje atsidarys pirmoji firminė „Utenos trikotažo“ parduotuvė (2)

SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ pardavė Latvijoje įsteigtą dukterinę įmonę...

Nuo koronaviruso nukentėję turgaus prekiautojai gali pretenduoti į kompensaciją

Per koronaviruso krizę nukentėję turgaviečių prekiautojai nuo ketvirtadienio gali teikti...

IT milžinė „Opera“ ketina įsigyti lietuvišką „Fjord Banką“

Centrinėje buveinėje Osle ( Norvegijoje ) įsikūrusi bendrovė „Opera“ šiandien viešai...

Kroatija ir Bulgarija euro zonos narėmis gali tapti 2023 metais (3)

Kroatija ir Bulgarija turi gerus šansus jau 2023 metais tapti euro zonos narėmis, remdamasi...

Top naujienos

Įvertino Prezidento metus: nemanau, kad Nausėda vis dar galvoja, kuo Grybauskaitė blogesnė už jį (4)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apžvelgė savo pirmuosius darbo metus. Tiesa,...

Kremliaus kardiologų pasiūlymo atsisakęs Janulaitis – apie parduotą „Fermentą“, milijonus ir nakvynes stotyse (11)

Biotechnologijų ir aukštojo mokslo plėtra – dvi sritys, kuriuos vainikuoja turtingą ir...

Užkalnis. Ne didvyrių žemė, o šlapių viščiukų šalis (186)

Jums nepatiks, ką aš dabar parašysiu. Galimai net įniršite. Tačiau jei pasipiktinsite, tai tik...

Mama žingsnis po žingsnio parodė, kaip pasigaminti žemaitiškus šaltibarščius

Šaltibarščiai – vasaros maistas, tačiau jų ruošimo būdų yra apstu. Iš šalies atrodo visi...

Bandantiems prisibelsti į polikliniką trūko kantrybė: tai už ką gi mes mokame? (418)

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kaip vilniečiams nepavyksta prisiskambinti į didžiausią...

Su valstybinių žiniasklaidos priemonių atstovais susitikęs Lukašenka: mes čia įvesime tvarką (63)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad reikia „įvesti tvarką“ su žodžio...

Erika Vitulskienė prabilo apie išgyventą depresiją ir jos metu priaugtą svorį: tai buvo momentas, kai nenorėjau nieko

Kokia yra tikroji grožio, svorio ir dietų kaina? Ši tema neabejotinai aktuali tiek vyrams, tiek...

Kaip keitėsi kainos birželį: labiausiai brango vaisiai, odontologų paslaugos (4)

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad šių metų birželį, palyginti su...

Sveikatos receptas. Endokrinologė: jei moterims plaukeliai auga šiose vietose, vertėtų susirūpinti svarbus mokslinis atradimas, sergantiems širdies ligomis

Laidoje svečiuosis endokrinologė Modesta Petravičiūtė, su kuria pasikalbėsime apie plaukuotumą....

Estai jau nusistatė raudonąją liniją, kurią peržengus bus vėl įvedami apribojimai papildyta (79)

Estijos sveikatos apsaugos departamentas apsisprendė, koks skaičius koronavirusinės infekcijos...

|Maža didelių žinių kaina