J. Mačiulienė laidoje atskleidžia, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena grožio paslaugų sektorius.

„Šis klausimas, ko gero, visiems yra labai aktualus, ne vien tik tai grožio paslaugų sektoriaus atstovams, bet, turbūt, visos Lietuvos dirbantiems žmonėms, kurie dirba su individualia veikla. Aš manau, kad ne išimtis esame mes, nes, iš tikrųjų, popandeminis laikas nieko gero nedavė.

Visiems atrodo, kažkodėl, kad grožio specialistas yra pinigų maišas, kuris labai lengvai tuos pinigus gauna ir tiesiog labai lengvai gali pakėlus mokesčius juos vėl sumokėti į valstybės biudžetą. Bet nei vienas nepaklausia pas Lietuvos grožio specialistą, kaip jis gyvena šiuo metu ir kaip jis išlaiko savo verslus“, – teigia moteris.

„Šitą klausimą diskutavome ne vieną kartą smulkių ir vidutinių verslų tarybos visų susirinkusių žmonių akivaizdoje ir buvo labai daug atstovų iš kitų asociacijų. Žinot, vaizdas piešiamas mums labai jau toks gražus. Aiškinama, kad viskas čia labai gerai, bet, iš tikrųjų, taip nėra. Turbūt patys save gelbėjame, patys save linksminame, patys bandome kažkaip tai išsilaikyti, taip, kaip išsilaikėme per tuos pandeminius metus.

Ir, aišku, mums, išėję žmonės į šešėlį – tai yra ne konkurentai. Bet faktas tas, kad tai yra labai didelė paskata žmonėms, šiuo metu, jeigu dar didės mokesčiai ir jie tikrai, net neabejoju, jau pradėjo didėti, dalis pasitrauks ten, kur dažnas sako: kodėl aš turiu mokėti mokesčius? Aš puikiai tvarkausi namuose, aš įsirengęs savo darbo vietą ir niekam aš čia už nieką nesu atsakingas“, – aiškina J. Mačiulienė.

Jolanta Mačiulienė

Po pandemijos visi buvome pasiilgę grožio paslaugų ir skubėjome pas specialistus. Kokia situacija sektoriuje yra dabar? Ar klientų pagausėjo?

„Aš tiesiog noriu vieną kartą turbūt labai aiškiai pasakyti, kad grožio paslauga yra teikiama tada, kai yra klientas. Tai nėra gamyba, tai nėra procesas, kad atsistoji prie kažkokių tai staklių ar konvejerio ir kepi tuos šaknų dažymus, ir visą kitą. Tiesiog, turbūt, vis tik tai daro įtaką kainų politika ir šita ekonominė krizė, ir atliepia, aišku, mūsų darbuose visa tai. Niekas nesako, kad klientų nėra, bet niekas nesako ir, kad jų yra perteklius“, – aiškina Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė.

„Pasižiūrėkit, kiek yra grožio salonų, kirpyklų, kirpyklėlių ir dar visokių nelegalių veikiančių grožio centrų ir taip toliau. Mes Lietuvoje nebeturime tiek gyventojų. Mes turbūt labai greitai turėsime kiekvienam klientui po vieną grožio saloną arba kirpyklą.

Tas masiškas kepimas tų kirpyklų ir grožio salonų, tai taip pat nėra normali konkurencinė politika, nes, lyginant su Italija, tai mes čia pirmaujam, turbūt, visa dešimčia kartų. Italijoje pagal gyventojų tankį yra išduodami leidimai įsirengti grožio saloną arba kirpyklą“, – dalinasi ji.

„Lietuva tikrai yra nepaprastai miela ir puiki šalis, bet turi išskirtinius savo įstatymus ir tuos leidimus dirbti kas nori, ką nori, kur nori ir kada nori“, – teigia J. Mačiulienė.

Per pastaruosius metus stebėjome, kaip brango daugybė produktų ir paslaugų. Kiek per šiuos metus jau brango paslaugos grožio srityje?

„Aš visada sakiau, kad paslaugos nebrangs ir, turbūt, turėčiau pripažinti, kad jos buvo priverstinai pakeltos dėl to, kad tikrai negali žmogus dirbti į minusą, tikrai jis turi išlaikyti savo šeimą, turi susimokėti mokesčius. Turbūt, mes visi puikiai žinom, mūsų šalyje, nesumokėjus mokesčių, tu tuoj pat gauni pranešimą iš Sodros, iš VMI ir taip toliau, kad esi skolingas ir panašiai“, – situaciją komentuoja J. Mačiulienė.

Anot jos, paslaugų brangimas tikrai įvyko. Jeigu prieš pandeminį laiką plaukų kirpimas galėjo kainuoti iki 30 eurų, tai dabar kaina jau gali siekti ir 40 eurų. Tačiau J. Mačiulienė pabrėžia, kad kainų kėlimui taip pat yra lubos.

Jolanta Mačiulienė

„Mes visi puikiai suprantame – padidinus kainas, mes prarandame dalį klientų, nes klientai tikrai šiuo metu turi, kur pinigus dėti. Aš manau, kad šitas vasaros laikotarpis visiems puikiai parodo, kad žmonės, pavargę nuo šios intensyvios žiemos, kada keitėsi elektros, dujų kainų parodymai. Tikrai nei vienam ne į naudą ir tikrai kiekvienas jau yra pavargęs. Žinot, tiesiog kartais jis nebežiūri, nebekreipia dėmesio į savo grožį, jis tiesiog spjauna į viską ir išvažiuoja atostogauti“, – teigia ji.

„Tas žmonių susitraukimas, be abejo, jaučiamas, o kainos – jos kažkiek kilo. Vienareikšmiškai, aš, turbūt, galėčiau pasakyti, kad jos nekilo labai stipriai, bet, kad jos pakilo 10–15 procentų, tai tikrai. Visi turime atsakomybes, visi turime įsipareigojimus ir mes bandome prisitaikyti prie tos diktuojamos rinkų politikos, nes, vis tik, produktai, kuriais mes dirbame – viskas yra pabrangę tikrai ne 10, ne 15 procentų“, – aiškina moteris.

„Sudėkime viską į vieną bendrą katilą: visus mokesčius, visus pabrangimus valdžios ir visus pasakymus, kad kažkaip galbūt susiveržkime diržus. Na, kur jau veržtis? Jau tuoj neturėsime ką veržtis. Tiesiog yra kartais keista, kad šitie smulkūs, maži, pavieniai, vidutiniai verslininkai, kurie dar bando išsigelbėti, išsikapanoti – jie tiesiog yra palikti likimo valiai“, – apmaudo neslepia ji.

„Man labai patiko Valujavičiaus paskutiniai metrai, kuriuos jis plaukė į krantą ir jį tiesiog ta banga atmušdavo. Kartais jaučiamės ir mes taip. Mes iriamės, iriamės, lyg tai jau kažkoks susitarimas, kažkoks palengvėjimas ir vėl mes grįžtame į tą patį tašką, iš kurio pradėjome plaukti. Tai šitas dalykas, kas vyksta dabar šiuo metu su numanomais ir numatomais kėlimais, panaikinimais, visais draudimais, visais įpareigojimais – tiek daug mes turime „negalima“, „būtina“, bet niekas nepaklausia, o kaipgi jūs gyvenate?“, – teigia J. Mačiulienė.

„Be abejo, esam labai aktyvūs ir į dialogus visada ėjome, ir eisime, ieškosime visokių sprendimų, tik labai nenorėtume, kad ant kaklo užveržta ta kilpa būtų stipriai patraukta“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, situacija po truputį kaista ir ji gali išprovokuoti didelius bankrotus, žmonių išėjimus iš darbų ir pasitraukimus į šešėlį. Apie kokius atlyginimų pokyčius grožio sektoriuje kalbama, jei planai kelti mokesčius bus įgyvendinti?

J. Mačiulienės teigimu, kalbėti apie atlyginimų pokyčius yra sudėtinga, kadangi Lietuvoje, verslo liudijimus turintys grožio specialistai, patys nuspendžia savo paslaugų kainas.

„Tai nėra kažkokia nustatyta atlyginimų sistema. Lietuvoje verslo liudijimų politika buvo pačios valdžios palaiminta ir leidžiama dirbti, tai, turbūt, kiekvienas, individualiai išsipirkęs verslo liudijimą supranta, kiek jis gali uždirbti ir kiek jis uždirba“, – teigia ji.

„Mes čia bandėme skaičiuoti, jeigu žmogus per mėnesį surenka 3000 eurų, tai iš tų 3000 eurų jis atminusuoja darbo vietos nuomą, Sodrą, gyventojų pajamų mokestį, medžiagas, patarnavimai ir jis sako: jeigu man lieka 1000 eurų, tai aš labai džiaugiuosi, viskas labai gerai su manimi“, – aiškina J. Mačiulienė.

„1000 eurų mums, šiai dienai, yra ganėtinai padorus atlyginimas. Aš nesakau, galbūt yra žmonės, kurie uždirba ir 10 000 šioje srityje, nes vienodos skaičiuotės, šioje vietoje, deja nėra, kadangi mes neturime privalomojo darbo sutarties reglamento, kad būtinai visi turite įsidarbinti ir štai yra skaičiuotė, dabar jūs atlyginimus gausite, tarkim, nuo tokios ir tokios procentalios sumos. Atlyginimą kiekvienas užsidirba individualiai ir individualiai savo pajamas ir išlaidas skaičiuojasi “, – teigia ji.

„Pritraukti mus prie didžiųjų gamybos kažkokių tai fabrikų, gamyklų – neįmanoma, nes atlyginimą mes užsidirbame patys. Yra klientų – mes atlyginimą turime. Nėra klientų – turbūt puikiai suprantate, tenka vis vien už viską mokėti. Taip, kaip ir buvo pandeminiu laiku. Kažkas gavo išmokas, kad galėjo jachtas nusipirkti, o kažkas tai vos sudūrė galą su galu.

Tai lygybės ženklo, šioje vietoje, negali būti ir jeigu mūsų valdžiai ir Vyriausybei atrodo, kad smulkūs ir vidutiniai verslai nieko valstybei neduoda, tai aš norėčiau paklausti, kaip tada išgyvena, surinkdami tokius milijonus? Vadinasi, mes esame naudingi. Tai gal tada, ponai, brangieji mūsų valdžios žmonės, nebesmaukit tų paprastų, mažų žmogeliukų, kurie dirba, išsilaiko savo šeimas ir neina į šešėlį?“, – teigia J. Mačiulienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją