Šalis, įtraukta į skurdžių valstybių sąrašą, galėtų pretenduoti į paramą iš daug daugiau ES struktūrinių fondų.

Demokratų partijos parlamentaras Angelas Votsis pastebi, kad su tokiu prašymu būtina kreiptis jau dabar, pablogėjus situacijai šalies ekonomikoje.

Kai Kipras stojo į ES, jo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, sudarė 78 proc. ES vidurkio. Kaip „skurdžios” įvardinamos tos ES valstybės, kurių BVP asmeniniui nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Lietuvos BVP asmeniui sudaro 62 proc. ES vidurkio.

Praėjusiais metais Kipras kreipėsi į ES dėl finansinės paramos. Lėšos Nikosijai buvo skirtos restruktūrizuoti bankus, kurie nukentėjo dėl nuvertėjusių Graikijos valstybės obligacijų.

Briuselis sutiko skirti Kiprui 10 mlrd. eurų paramą su sąlyga, kad šalis pati surinks 5-7 mlrd. eurų. Po ilgų svarstymų, kokiomis priemonėmis surinkti reikiamą sumą, Kipras nusprendė restruktūrizuoti finansų sektorių.

Europos centrinio banko (ECB) tyrimas, atliktas šių metų balandį, parodė, kad Kipro gyventojai yra tris kartus turtingesni nei vokiečiai. ECB, ištyręs euro zonos gyventojų pajamas 2009-2010 m. laikotarpiu, nustatė, kad vidutinis vienos Kipro šeimos turtas sudarė 670 tūkst. eurų, tuo tarpu Vokietijoje analogiškas rodiklis neviršijo 200 tūkst. eurų.

Europos valstybės gauna paramą iš ES pagal klasifikaciją, nustatytą ES 2004 metais. Tuomet Europos Komisija nustatė ES tikslų, prioritetų ir uždavinių sistemą. Vienas svarbiausių siektinų ES orientyrų yra stabili plėtra. Atsižvelgiant į šį orientyrą valstybės gauna finansinę paramą; šalys, kurių BVP 75 proc. mažesnis už vidutinį ES rodiklį, gali tikėtis didesnės paramos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)