Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje kalbėjęs vienas geriausių Kinijos ekonomikos ekspertų pasaulyje paaiškino, kodėl dauguma žmonių nelabai supranta, dėl ko Kinijos vyriausybė kišasi į šalies akcijų rinką.
Visų pirma, jis priminė, kad Kinijos komunistų partija sau kelia labai ilgalaikius tikslus. Štai iki 2021 metų siekiama pasiekti „pradinį gerovės lygį“ ir labai stengiamasi nepatekti į vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“, kai šalyje atlyginimai tiesiog užstringa viename lygyje ir nebekyla nepaisant jokių valdžios pastangų.
Iki 2049 metų, kada dabartinei Kinijos santvarkai bus jau 100 metų, komunistai nori, kad šalies visuomenė taptų pasiturinčia.
Juanio stiprybė
Xu Sitao teigė palaikantis šalies vyriausybės sprendimą devalvuoti juanį, nes, jo manymu, tai buvo būtina esant dabartiniam ekonomikos lėtėjimui.
„Mano vertimu, šis sprendimas buvo teisingas. Visų pirma, dėl to, kad šalyje šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai. Be to, Kinijoje jau veikia didžiulės interneto bendrovės, kurioms toks veiksmas taip pat yra labai naudingas.
Antra, Kinijos valiuta stiprėjo jau per ilgai. Bendrai jos vertė lyginant su JAV dolerių pakilo maždaug 30 proc., o atsižvelgus į perkamąją galią, bet 60 proc. Tai ypač svarbus, nes Kinijoje infliacija labai maža“, – aiškino jis ir pridūrė, kad paskatintų juanį nuvertinti dar labiau.
Nereikšminga akcijų rinka
Ekonomistas toliau dėstė, kad Kinijos akcijų rinka šalies įmonių finansavime vaidina labai menką vaidmenį. Tik 5 proc. lėšų ateina iš akcininkų.
„Kodėl taip yra? Nes kai Kinija nusprendė apskritai įkurti akcijų rinką, jos tikslas buvo ne padėti įmonėms gauti papildomo finansavimo, bet išlaikyti jas stabiliomis. Pažiūrėjus į tai, kaip Kinijos gyventojai saugo savo santaupas, matome, kad apie 7 proc. jų turto yra akcijų rinkoje. Visa kita – bankuose, nekilnojamame turte ir t.t.
Palyginus su JAV, kur net 33 proc. turto yra akcijų rinkoje (nes reikia nepamiršti pensijų fondų), tai yra labai mažai“, – kalbėjo Xu Sitao.
Tėviška priežiūra
Taigi Kinijoje akcijų rinka turi labai nedidelę įtaką realiai ekonomikai. Kodėl tada vyriausybė nusprendė įsikišti ir jai padėti?
Pasak pranešėjo, yra dvi priežastis. Pirma, akcijų rinkoje yra labai daug mažmeninės prekybos investicijų. Antra priežastis slypi kinų kultūroje, bet nesusijusi su ideologija. Tiesiog, Kinijos vyriausybė yra labiau linkusi įsikišti, nei leisti procesui vystytis sava vaga.
„Tai galima palyginti su vaikus užauginusių tėvų elgesiu: jie irgi nori įsikišti, kai sprendžiami darbo, santuokos ar panašūs reikalai“, – kalbėjo Xu Sitao.
Kas išloš
Ligi šiol didžiausia įtaka, kurią Kinija darė pasaulio ekonomikai, buvo žaliavų srityje. Tai galioja ir šiandien, tačiau Xu Sitao teigimu, tai jau artimiausiu metu keisis.
„Kinija vis labiau orientuojasi į vartojimu grįstą ekonomikos augimą. Vis svarbesniu taps paslaugų sektorius. Taigi tos šalys, kurios buvo priklausomos nuo Kinijos žaliavų paklausos, yra didžiausiame pavojuje ir turės pasikeisti“, – prognozavo jis.
Ekonomistas tikino, kad iš Kinijos transformacijos labiausiai gali išlošti tos valstybės, kurios pasiūlys tokius dalykus, kaip turizmas, žemės ūkio produkcija.
