aA
Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, tuo tarpu užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.
Gitanas Nausėda
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.

Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.

Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.

Vis dėlto svetur gyvenančių tautiečių finansinė parama išliko labai reikšmingu šalies ekonomikos plėtros veiksniu. Piniginės perlaidos iš užsienio pernai sudarė 4,6 proc. Lietuvos BVP, 26,2 proc. grynojo darbo užmokesčio fondo ir net 89,8 proc. išmokėtų senatvės pensijų sumos. Kitaip tariant, kiekvienam šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos.

Siunčiamos pinigų sumos panaudojamos įvairiausiais tikslais – pradedant šildymo sąskaitų apmokėjimu ir baigiant nekilnojamojo turto įsigijimu. Perlaidų iš užsienio panaudojimo struktūrą galėtų tiksliau atskleisti speciali sociologinė apklausa. Turint omenyje didžiulį į Lietuvą įplaukiančių finansinių išteklių mastą, tokios apklausos poreikis yra jau senokai pribrendęs.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didelius investuotojus siūloma atleisti nuo pelno mokesčio (6)

Siekiant į Lietuvą pritraukti didelių investicijų, siūloma atleisti nuo pelno mokesčio įmones,...

Dar kartą stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis (38)

Pranešama, kad „ Nasdaq Vilnius “ priėmė sprendimą sustabdyti prekybą „ Grigeo “...

Atsivėrusi Kinijos rinka lietuvių lūkesčių nepateisina (26)

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o...

Pagarsėjusi „Pontem“ keičia pavadinimą (2)

Maitinimo paslaugų bendrovė „ Pontem “ nuo sausio 29 dienos keičia pavadinimą į „...

Kada verslui verta rinktis pardavimus telefonu?

Skirtingi pardavimo kanalai gali tapti puikia niša, norint pasiekti savo klientus. Vienas galimų...

Top naujienos

Karbauskis po susitikimo su Nausėda nustebino: tai buvo kaip „taikos pypkės rūkymas“ papildyta 15:02 val. (161)

Penktadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Vidas Rachlevičius. Meghan Markle: verslo planas „Sussex Royal“ (8)

Praėjusį ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje sprogo informacinė bomba, kuri šalies viduje...

„Grigeo Klaipėda“ tyrime įtariamas buvęs direktorius ir dar du darbuotojai: atidarėme Pandoros skrynią (90)

Dėl įžūlaus gamtos teršimo ir nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias prokuratūra plečia...

Tolesnis galimo mergaitės pagrobimo tyrimas: policija planuoja netrukus paskelbti naują pranešimą (1)

Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas penktadienio popietę DELFI sakė, jog...

Gyvai / DELFI Diena. Nausėda prabilo apie Lietuvos ekonomikos klaidas: kas dėl jų kaltas kita tema: vežėjai persikelia į kitas šalis. Ar tikrai dėl ko kalta yra tik valdžia? (3)

Gyvai / Žalos ir Jurgelėno Dakaro finiše laukiantys lietuviai ramina: turi dar porą valandų atnaujinta 15.03 val. (293)

Visas Dakaro karavanas šiandien pajudėjo iš Harado, Saudo Arabijos miesto, į Kidiją. Laukiantis...

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Rusteika: niekada nesijaučiau išskirtinis, kad esu turtingas (10)

Šiandien politikai ir visuomenė daugiau šneka, o ne iš tiesų blogai mano apie verslą,...

Ką reiškia sisteminiai pokyčiai Rusijoje: ant šio Putino kabliuko gali užkibti ir Vakarai (291)

Kodėl valdžią savo rankose du dešimtmečius telkusiam Vladimirui Putinui prireikė konstitucinių...

Darbdaviai dėl specialistų neriasi iš kailio: vien gero atlyginimo nebeužtenka, tad imasi gudrybių (8)

Kodėl darbuotojai pabėga? Kodėl pusę metų nepavyksta rasti specialisto? Kodėl motyvuojami...

Vos 23 savaičių gimusio Mato neįtikėtina istorija: gydytojai padarė stebuklą (23)

Šiandien supermeno kostiumą vilkintis Matas po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus gydymo...