K. Glaveckas skaičiuoja, kad kitais metais pritrūks mažiausiai 800-900 mln. litų, o skolintis galimybės ribotos ir skolos auginimas tampa per brangus valstybei.
„Sprendimas bus politinis, nors liberalai tam ir nepritaria, bet ieškoma kompromisų, kaip didinti pajamas kitų metų biudžete. Vienas iš tokių variantų galėtų būti ir pridėtinės vertė mokesčio korekcija (PVM) dviem procentiniais punktais, kas duotų maždaug apie 700 mln. litų, o taip pat išlaidų mažinimas apie 5-10 proc., kas sudarytų apie 150 mln. litų“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė K. Glaveckas.
„Galimi dar kiti variantai, kurių dabar nenoriu minėti“, - sakė komiteto pirmininkas. Anot jo, automobilių mokestis kol kas nėra svarstomas, nekilnojamo turto mokestis galėtų pradėti veikti tik nuo 2013 metų.
K. Glaveckas teigia, kad jeigu biudžetas nebus koreguojamas, Lietuvos biudžeto deficitas šiais metais sieks apie 3,8 proc. BVP, kas yra procentiniu punktu daugiau nei planuojama. Lietuva tuo pačiu yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES) deficitą sumažinti bent iki 3 proc. BVP. Anot K. Glavecko, jei to padaryti nepavyks, Lietuvai palūkanos finansų rinkose gali išaugti iki 12 proc.
Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad daug alternatyvų PVM didinimui nėra.
„Savaime suprantama, tas sprendimas toli gražu nėra malonus. Turint galvoje, kad kaip tik dabar prognozuojame vidaus rinkos sulėtėjimą, kuris vyks dėl natūralių priežasčių: atlyginimai visai nustojo augti, artimiausiu metu nedarbo lygis mažės lėčiau. Vidaus rinka ir taip patiria spaudimą, savaime suprantama, kad PVM padidinimas iškart 2 proc. punktais, švelniai tariant, nepagerintų jos situacijos. Tačiau žvelgiant iš biudžeto pozicijos, aplinkybės yra labai sudėtingos, kadangi galimybės pasiskolinti tarptautinėje finansų rinkoje ryškiai pablogėjo, mes tai jau matome“, – DELFI komentavo SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjas G. Nausėda.
