„Daug kas sakė, kad tas milijardas, kurį mes galvojame ištraukti iš šešėlinės ekonomikos, yra sunkiai pasiekiamas. Galiu pasakyti, kad per pastaruosius kelerius metus šešėlyje praradome 7 mlrd. Lt, vieną milijardą ištraukti nėra didelės problemos, yra problema tik politinės valios, o visos kitos priemonės yra įmanomos ir pasiekiamos“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo K. Glaveckas.
BFK siūlo Vyriausybei 300 mln. Lt padidinti biudžeto pajamas iš valstybės įmonių pelno ir dividendų. Vyriausybės parengtame projekte iš šių įmonių dividendų suplanuota gauti per 30 mln. Lt.
„Mes nusprendėme, kad biudžeto papildymo galimybės iš valstybės kapitalo dabar nėra išnaudojamos, ta suma kitąmet turėtų būti 300 mln. Lt. Papildomu pajamų šaltiniu komitetas mato ir dalies valstybės turto privatizavimą 250-300 mln. Lt apimtyje. Reikia pažymėti, kad sėkmingu pajamų surinkimo vykdymo garantu galėtų būti politinė valia kovojant su korupcija ir kontrabanda, biurokratinės naštos mažinimas, o taip pat radikalus smulkaus verslo gaivinimas“, – tvirtino jis.
Pagal Seimo narių pasiūlymus, Valdovų rūmus reikėtų iškasti
Seimo nariai, komisijos, komitetai, anot pagrindinio komiteto pirmininko, biudžeto išlaidas siūlė padidinti 1,2 mlrd. Lt be konkretesnių finansavimo šaltinių. Biudžeto išlaidas komitetas siūlo didinti per 30 mln. Lt, didžiausią dalį jų sudarytų 20 mln. Lt dviaukštei automobilių stovėjimo aikštelei prie Kauno arenos statyti.
„Dauguma pasiūlymų yra be šaltinių arba Seimo nariai bei komitetai papildomą finansavimo šaltinį nurodydavo, kaip ir kiekvienais metais, valstybės skolos mažinimą, valdymui numatytas lėšas, kai kurių objektų, tarp jų, Valdovų rūmų, Užsienio reikalų ministerijos pastato, investiciniams projektams numatytus asignavimus, didinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas ir efektyvesnį valstybės turto naudojimą. (...) Jeigu sudėtume visus pasiūlymus sumažinti Valdovų rūmų asignavimus, tai iš esmės reikėtų juos iškasti ir duobę užkasti. Pasiūlymų iš jų atimti pinigus yra gerokai daugiau nei galima tikėtis iš kitų dalykų“, – sakė jis.
BFK siūlo Seimui grąžinti kitų metų biudžeto projektą Vyriausybei, kad ši atsižvelgtų į pateiktus siūlymus. Taip pat siūloma, kad Vyriausybė kartu su pakoreguotu biudžeto projektu atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas ir pateikti atitinkamus įstatymus.
Opozicija kritikavo kitų metų biudžetą dėl pernelyg optimistinio pajamų planavimo, tačiau tik „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija pripažino balsuojanti prieš pateiktą projektą.
Premjeras Andrius Kubilius nesiryžo prognozuoti, ar pakaks balsų jam priimti, tačiau pripažino nematantis galimybės patenkinti visus Seimo narių norus, biudžeto išlaidas pasiūliusius didinti per 1 mlrd. Lt.
„Turime suvokti, kad įtampos tarptautinėse rinkose lieka labai nemažos, todėl turime elgtis atsakingai“, – žurnalistams sakė premjeras.
Laukia didesnių pajamų ir planuoja didesnį išlaidavimą
DELFI primena, kad Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų nacionalinio biudžeto projekte numatyta, jog išlaidos bus 700 mln. Lt, o pajamos 2,4 mlrd. Lt didesnės nei šiemet. Daugiausiai pajamų tikimasi iš ekonomikos augimo ir mažinant „šešėlinę“ ekonomiką – po maždaug 1 mlrd. Lt.
Išlaidos labiausiai didėja dėl dotacijų savivaldybėms mokėti socialines išmokas ir valstybės skolos aptarnavimo, kuri sudarys beveik 2 mlrd. Lt.
Nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES ir kitos paramos sieks 20,026 mlrd. Lt – 12,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti šiais metais, o su ES ir kitos finansinės paramos lėšomis – 26,947 mlrd. Lt – 5 proc. daugiau.
Tuo metu nacionalinio biudžeto išlaidos kartu su ES lėšomis turėtų sudaryti 29,344 mlrd. Lt.
Socialinei apsaugai iš biudžeto kitais metais numatyta skirti 3,340 mlrd. Lt, švietimui – 5,568 mlrd. Lt, sveikatos apsaugai – 4,592 mlrd. Lt.
Planuojama, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Jam dengti ketinama pasiskolinti 6 mlrd. Lt.
Tikisi daugiau mokesčių
Kitų metų biudžeto projekte planuojama sulaukti daugiau mokesčių nei šiemet.
Daugiausia pajamų kitąmet tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 8,259 mlrd. Lt arba 41,2 proc. visų pajamų. Tai yra 12,8 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.
Iš gyventojų pajamų mokesčio kitąmet tikimasi gauti beveik 6 proc. daugiau nei šiemet – 3, 665 mlrd. Lt. Šio mokesčio įplaukos kitąmet turėtų sudaryti apie penktadalį visų biudžeto pajamų.
Akcizų taip pat tikimasi apie 18,2 proc. daugiau nei šiemet – 3, 576 mlrd. Lt.
Iš pelno mokesčio laukiama apie 1,178,6 mlrd. Lt arba 21,5 proc. daugiau nei numatoma šiemet.
Dar 98 mln. litų į biudžetą perves Lietuvos Bankas, kuris įstatymu yra įpareigotas atiduoti 70 proc. gauto pelno, papildomų 70 mln. Lt tikimasi iš efektyvesnio miškų sektoriaus valdymo.
Nustatė ribotuvus
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra pripažinusi, kad pajamų padidinimo planas yra ambicingas ir neatmetama, kad nesurenkant tiek lėšų, kiek planuojama, biudžetas metų viduryje bus peržiūrimas ir papildomai apkarpytas.
Taip pat numatyta, kad jeigu biudžeto pajamos skirsis mažiau nei 17 proc. nuo šiųmečio, bus siūloma vėl jį peržiūrėti.
Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte numatyta, kad lėšas iš biudžeto gaunančios institucijos per pirmąjį pusmetį gali išleisti ne daugiau nei 46 proc. jiems numatytų lėšų, o per tris ketvirčius – ne daugiau nei 67 proc.
Brangs dyzelinas ir cigaretės
Kartu su kitų metų biudžeto projektais Vyriausybė siūlo nuo kitų metų iki 5 proc. mažinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą, pratęsti PVM lengvatas šildymui, kompensuojamiems vaistams ir knygoms, pagal įsipareigojimus ES didės dyzelino ir cigarečių akcizai.
Finansų ministrės teigimu, dėl padidėjusių akcizų pakelis cigarečių vidutiniškai gali pabrangti apie 10 ct., o litras dyzelino – apie 12 ct.
Pokalbis apie 2011 metų Lietuvos biudžetą laidoje "Karštas vakaras" šiandien 18.00 val. per BTV.
