Trišalės tarybos posėdžiuose svarstant atskirus Darbo kodekso (DK) punktus bene daugiausiai iečių tarp darbdavių ir profsąjungų sulaužyta dėl išeitinių išmokų. Niekaip nerandant kompromiso, Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) kilo idėja įkurti specialų fondą, kurį kauptų visi darbdaviai ir būtent iš jo būtų mokamos išmokos atleidžiamiems darbuotojams.
Šiandien LDK idėja yra įgijusi ilgalaikio darbo išmokų fondo pavadinimą, o jį įteisinti turintį įstatymo projektą rengia Ūkio ministerija.
Turi juodraštį
Kaip DELFI teigė fondo įstatymo kūrimą prižiūrintis ūkio viceministras Gediminas Onaitis, šiuo metu yra parengtas tik teisės akto juodraštis.
„Nesame linkę jo viešinti kol neišsprendėme kai kurių detalių, kurios gali turėti rimtesnių pokyčių tekste. Nepaisant to projekto esmė yra tokia kokia buvo sutarta Trišalėje taryboje“, – sakė jis.
G. Onaitis pažymėjo, kad galutinį įstatymo projekto variantą tikimasi turėti šią arba kitą savaitę.
Kils problemų dėl išmokų
Ilgalaikio darbo išmokų fondas svarbus, nes be jo kai kurios naujojo DK nuostatos negalėtų būti įgyvendinamos.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė paaiškino, kad šiuo metu Seime svarstomame DK projekte numatyta, kad darbdaviai atleidžiamiems darbuotojams turi sumokėti išmokas tik už 1 mėnesį, o už visa kita nurodyta mokėti iš specialaus fondo.
„Todėl įstatymas, kuriame nurodyta, kas ir kaip į jį moką bei kaip daromos išmokos – būtinas, – sakė ji. – Jeigu fondo įstatymas nebūtų priimtas, tada nebūtų iš ko mokėti DK nurodytas išmokas.“
Griūtų viskas
G. Onaitis taip pat pažymėjo kuriamo fondo svarbą.
„Tam tikros DK nuostatos buvo suderėtos Trišalėje taryboje atsižvelgiant į tai, kad bus priimtas išmokų fondo įstatymas, todėl šis dokumentas reikalingas“, – sakė jis.
LDK vadovas Danas Arlauskas prisiminė, kad darbdaviai Trišalėje taryboje padarė tam tikrų išlygų profsąjungų naudai būtent dėl to, kad tikėjo, jog šis fondas bus įkurtas.
„Jeigu naujame socialiniame modelyje fondas neras vietos, tada visa konstrukcija sugrius“, – pastebėjo jis.
Toliau mokės darbdaviai?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad jeigu atsitiktų taip, kad Seimas DK priimtų be ilgalaikio darbo išmokų fondo, tada visą išeitinių išmokų sumą ir toliau tektų mokėti darbdaviams.
Tokiu atveju DK pakeitimai, susiję su išeitinėmis išmokomis, prarastų prasmę.
D. Arlauskas paaiškino, jog siūlydami įkurti fondą jie norėjo, kad atleidimų našta gultų ne kiekvienam atskiram darbdaviui, bet pasiskirstytų visiems, t. y. išmokos būtų mokamos iš fondo.
Perėmė iš danų
LDK vadovas pasakojo, kad fondo idėja perėmė iš daniško modelio. Lietuvoje ją pritaikyti jis siūlo pasinaudojus kita socialiniame modelyje numatyta nuostata, kad nuo kitų metų po 1 proc. 12 metų iš eilės būtų mažinamas mokestis „Sodrai“.
„Gal tada galima mažinti po 0,6 proc., o likusi 0,4 proc. viso darbo užmokesčio fondo dalis eitų į kuriamą fondą. Taip jis būtų suformuotas ir visi laimėtų“, – sakė jis.
DELFI primena, kad Seimą pasiekusiame DK projekte numatytas lankstesnio darbo laiko reguliavimas, liberalizuotas atleidimas iš darbo, išeitinių išmokų mažinimas, įspėjimo terminų trumpinimas, išeitinių išmokų suvienodinimas bei jų sumažinimas.
Pagal galiojantį DK, iki metų dirbančiam asmeniui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jei jis atleidžiamas nesant jo kaltei. Dirbantis 1–3 metus jau turi teisę į dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, 3–5 metus – 3 mėnesių. Ilgėjant stažui – didėja ir išeitinės kompensacijos. Didžiausia išmoka priklauso daugiau nei 20 metų įmonėje išdirbusiam žmogui – už 6 mėnesius.
Seimo svarstomame DK numatyta, kad daugiau nei vienerius metus išdirbęs darbuotojas, nepriklausomai nuo to, ar jis darbovietėje išdirbo penkerius ar dvidešimt metų, gautų dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką, jei būtų atleistas. Išdirbę mažiau nei metus gautų vieną tokio dydžio išmoką.
