Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje pritarta apriboti išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims – skirti išmokas tik išskirtoms grupėms, kurios nukentėjo dėl karantino, ekstremalios situacijos ar ūkinės veiklos apribojimų, o šį sąrašą parengtų Valstybinė mokesčių inspekcija. Jei Seimas siūlymą patvirtins, išmokos savarankiškai dirbantiesiems nebebūtų mokamos 2 mėnesius po karantino nutraukimo, kaip buvo anksčiau.
Taip pat pritarta Seimui teikti ir pataisą, pagal kurią „Sodra“ karantino metu leistų atidėti nepriemokų, baudų, palūkanų ir pan. mokėjimą paprastesne tvarka.
„Delfi“ trečiadienį aprašo visas taikomas paramos priemones, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai ar verslas.
Kol kas, paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie atitinka sąlygas, dar gali gauti 257 eurų išmoką už pilną mėnesį.
Į šias išmokas gali pretenduoti asmenys, vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus. Ši išmoka mokama ir turint darbo sutartį, jei uždarbis pagal ją neviršija minimumo (607 eurų „popieriuje“). Tinka netgi verslo liudijimai patalpų nuomai.
„Mūsų ministerija teikia Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias išmokos karantino metu priklausytų tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie bus įtraukti į VMI skelbiamą dėl ūkinės veiklos ribojimų nukentėjusiųjų sąrašą. Kitaip tariant, bus svarbus ne tik karantino paskelbimo faktas, bet ir nustatyti ūkinės veiklos ribojimai. Be to, bus siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo dar du mėnesius po karantino“, – teigė ministro L. Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.
Seimui keliauja ir dar vienas įstatymo pakeitimas, kuriam pritarė vyriausybė – nuo karantino nukentėjusios įmonės netrukus gali tikėtis supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos.
Posėdyje pritarta papildomam finansų ministro V. Šapokos pasiūlymui, kad kriterijai, kuriais remiantis VMI sudarytų nukentėjusiųjų sąrašus, būtų tvirtinami Vyriausybės lygmeniu.
„Pagrindinė šitos krizės valdymo filosofija remtis, kaip ir nuo pradžių esame sutarę, solidarumu. Kažkurį laiką valstybė gali horizontaliai paskatinti visus, bet tą gali daryti tik trumpą laiką, kad galėtų prisitaikyti, persitvarkyti. (…) Toliau ta pagalba turi būti tikrai taškinė, ten, kur iš tiesų nukenčiama būtent dėl tiesioginių apribojimų“, – teigė V. Šapoka.
Perskirstė paramos eilutes – darbuotojams daugiau nei bedarbiams
Vyriausybės pasitarimui trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pateikė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano korekcijas.
Jis Vyriausybėje teigė, kad artėjant metų pabaigai atsižvelgiant į poreikius norima perskirstyti lėšas tarp priemonių. Įvertinus faktines išlaidas – reikia papildomų 16,3 mln. eurų. Tai tesudaro 0,2 procento viso plano vertės.
Tačiau persistumdymai tarp atskirų eilučių – reikšmingi.
Pavyzdžiui, subsidijoms už darbdavių paskelbtas prastovas darbuotojams, paramą įdarbinant ir išlaikant darbo vietas, pirminiame plane buvo numatyti 672 milijonai eurų – koreguojamame plane šis poreikis yra 94,55 mln. eurų didesnis ir jau siekia 766,66 mln. eurų.
Didesnis lėšų poreikis yra darbuotojų išlaikymui po prastovų, iki šešių mėnesių mokant darbo užmokesčio subsidijas.
Tačiau mažiau nei planuota išleidžiama bedarbių pašalpoms, kurios pratęstos iki 9 mėnesių – paramai bedarbiams buvo numatyti 615 mln. eurų, tačiau dabar šis lėšų poreikis sumažintas 120 milijonų eurų, iki 495 mln. eurų.
Daugiau nei planuota lėšų reikia gyventojų paramai, kad jų pajamos pandemijos metu būtų užtikrintos – iš viso reikia papildomų 41,8 mln. eurų.
Šiame priemonių arsenale papildomų 70 milijonų eurų pristigo savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems karantino metu ir po karantino buvo mokamos 257 eurų išmokos.
Tačiau pavyko 58,22 mln. eurų sutaupyti skiriant piniginę socialinę paramą, išmokas vaikams iš nepasiturinčių asmenų – tiek lėšų neprireikė.
19,2 mln. eurų pareikalavo ir papildomos 200 eurų išmokos smulkiesiems ūkininkams, kurios kovą dar nebuvo numatytos.
Tačiau Vyriausybė papildomų 16 mln. eurų lėšų neskyrė – tik patvirtino, kad lėšos būtų „perstumdytos“.
„Sutarėm su finansų ministru, kad mes tos sumos nedidintume, ir atitinkamai trečioje priemonėje prašytume mažiau lėšų, ne 41 mln. eurų, bet kad išeitume į 0“, – teigė L. Kukuraitis.
Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kad dar nepanaudotas ankstesnių lėšų likutis ir per anksti yra prašyti papildomų lėšų – tą reikėtų daryti, jei bus realus poreikis.
