Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais prekių eksportas sudarė 28,3 mlrd. eurų ir buvo 7,3 proc. didesnis nei 2017 metais, o importas – 30,9 mlrd. eurų, 8,5 proc. daugiau.
Pernai lietuviškos kilmės prekių daugiausia (67,4 proc.) eksportuota į Europos Sąjungą. Pagrindinės prekybos partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Lėmė techniniai veiksniai
Pirmąjį ir antrąjį 2018 metų ketvirtį, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 7,7 ir 8,3 proc., tuo metu ketvirtąjį 2018 metų ketvirtį eksporto augimo tempas tesiekė 3,7 proc.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad iš pirmo žvilgsnio, pablogėję Lietuvos eksporto rodikliai sutampa su gerokai sulėtėjusiu ES ekonomikos augimu – tačiau detalesnė analizė rodo, kad 2018 metų pabaigoje Lietuvos eksporto augimą labiau pakirto techniniai veiksniai, o konkrečiau – prastas derlius Lietuvos žemės ūkio sektoriuje.
„Pavyzdžiui, vertinant nominaliai, iš visų 97 eksporto segmentų 2018 metų ketvirtą ketvirtį labiausiai nukrito javų eksporto apimtys: lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu, javų eksporto apimtys susitraukė iš karto 113 mln. eurų, arba kiek daugiau nei 50 proc.“, – savo apžvalgoje dėstė jis.
Ekonomistas pabrėžė dar vieną svarbų niuansą, tai – geografinis javų eksporto susitraukimas.
„Iš 113 mln. eurų bendro javų eksporto nuosmukio 49 mln. eurų susidarė ES rinkoje. Taigi 2018 metų ketvirtą ketvirtį beveik pusė (43 proc.) viso javų eksporto sumažėjimo susidarė ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių – o tai reiškia, kad prastas Lietuvos žemės ūkio derlius sudavė išties didelį smūgį bendram Lietuvos eksporto rezultatui.
Jeigu iš eksporto rodiklių eliminuoti probleminį javų segmentą, Lietuvos eksporto augimas 2018 metais ketvirtąjį ketvirtį paspartėtų iki 7,8 proc. Pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį 2018 metų ketvirtį Lietuvos eksporto be javų segmento augimas siektų atitinkamai 8,8 proc. 9,9 proc. ir 6 proc. – o tai reiškia, kad iš esmės Lietuvos eksporto augimo tempai 2018 metais buvo gana stabilūs“, – teigė jis.
Didėjantis nerimas
A. Izgorodinas sakė, kad tokį Lietuvos eksporto į ES rinką „stabilumą“ reikėtų vertinti gana atsargiai – ketvirto ketvirčio rezultatus ištempė chemijos segmentas, tačiau tekstilės ir metalų, mašinų ir įrenginių segmentuose pradeda ryškėti negatyvios tendencijos.
„Ketvirtąjį 2018 metų ketvirtį, lyginant su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, chemijos produktų eksportas į ES rinką pašoko iš karto penktadaliu – o plastiko ir įvairių chemijos produktų segmentai užėmė lyderiaujančias pozicijas tarp visų 97 Lietuvos eksporto segmentų pagal nominalų eksporto į ES prieaugį; plastikų segmentas apskritai yra absoliutus lyderis tarp visų eksporto segmentų pagal nominalų eksporto į ES prieaugį (+64 mln. eurų) ketvirtąjį ketvirtį.
Plastikų segmento eksporto į ES rinką šuoliui esminės įtakos turėjo Lietuvos plastiko gamintojų investicijos į gamybos apimčių didinimą, kas įmonėms leido stipriai padidinti ir eksportuojamos produkcijos apimtis. Tuo tarpu įvairių chemijos produktų šuolį į ES rinką lėmė Lietuvos biotechnologijų įmonių investicijos į naujų produktų vystymą bei laipsniškai auganti šių naujų produktų gamyba. Stabilų eksporto į ES rinką apimčių augimą taip pat demonstruoja medienos ir baldų segmentas, kur kiekvieną 2018 metų ketvirtį eksporto apimtys augo stabiliai, o eksporto augimo tempas svyravo tarp 8,5 ir 9,5 proc.“, – pasakojo jis.
Tačiau, kaip nurodė ekonomistas, vis didesnį nerimą pradeda kelti Lietuvos tekstilės sektoriaus eksporto į ES rinką rezultatai: jeigu pirmąjį 2018 metų ketvirtį tekstilės gaminių eksportas į ES rinką dar augo 1,9 proc., tai ketvirtą 2018 metų ketvirtį jau pasiektas 12 proc. eksporto į ES apimčių sumažėjimas, o kiekvieną ketvirtį eksporto rezultatai stabiliai blogėjo.
„Tikėtina, kad esminės įtakos tekstilės eksporto į ES rinką rodiklių pablogėjimui turėjo augančių darbo kaštų faktorius: tekstilės sektoriuje išlaidų darbuotojų išlaikymui dalis visoje įmonių išlaidų struktūroje padidėjo nuo 24 proc. 2012 metais iki 34 proc. 2017 metais – tai yra penktas rezultatas pagal prieaugį tarp visų Lietuvos pramonės segmentų.
Tarp visų Lietuvos pramonės segmentų būtent tekstilės sektorius yra vienas iš lyderių pagal darbo kaštų dedamosios svorį visoje įmonių kaštų struktūroje, o tai reiškia, kad darbo jėgos brangimas gana jautriai veikia šio sektoriaus įmonių konkurencingumą – kas atitinkamai atsispindi ir tekstilės sektoriaus eksporto į ES rinką rodikliuose“, – aiškino A. Izgorodinas.
Negana to, per visus 2018 metus taip pat stabiliai blogėjo metalų, mašinų ir įrenginių segmento eksporto į ES rinką rezultatai.
„Jeigu pirmąjį 2018 metų ketvirtį eksportas į ES rinką padidėjo 20 proc., ketvirtą ketvirtį eksporto augimas nors ir išliko teigiamas, bet sulėtėjo iki 4 proc. Be to, metalų, elektros mašinų ir įrenginių eksporto į ES rinką augimas stabiliai lėtėjo per visus 2018 metų ketvirčius. Metalų, mašinų ir įrenginių sektoriuje prasčiausi eksporto į ES rodikliai yra fiksuojami Didžiosios Britanijos rinkoje ir Skandinavijos regione: ketvirtąjį 2018 metų ketvirtį eksporto apimtys į Skandinaviją sumažėjo 2 proc., eksportas į Didžiąją Britaniją susitraukė beveik 20 proc. ir stipriai mažėjo per visus 2018 metų ketvirčius“, – savo apžvalgoje vardija ekonomistas.
A. Izgorodinas dar sakė, kad prastesni šio sektoriaus eksporto rezultatai fiksuojami Suomijoje ir Danijoje, kur metalų, mašinų ir įrenginių eksporto apimtys mažėjo atitinkamai du ir tris ketvirčius iš eilės, o esminės įtakos tokiems rezultatams turėjo gerokai sulėtėjęs ES ekonomikos augimas.
„Tuo metu metalų, mašinų ir įrenginių eksporto į Didžiosios Britanijos rinką nuosmukiui esminės įtakos turėjo ne Didžiosios Britanijos ekonomikos būklė, bet įmonių psichologinė baimė dėl plėtros į šią rinką bei pastangos nukreipti eksporto srautus į kitas rinkas dėl didelės „Brexit“ rizikos“, – svarstė jis.
Pagrindinės rinkos rizikos zonoje
A. Izgorodinas pabrėžė, jog pagrindines Lietuvos eksporto rinkos – Vokietija ir Švedija – yra didesnėje rizikos zonoje.
„Vokietija 2018 metais buvo didžiausia Lietuvos eksporto rinka, tuo tarpu Švedija didžiausių eksporto rinkų sąraše užėmė antrąją vietą. Dėl eksporto rizikų padidėjimo Vokietijoje ir Švedijoje Lietuvos eksportuotojams rekomenduojame aktyviau diversifikuoti eksporto srautus Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje, taip pat rekomenduojame aktyviau drausti eksporto kontraktus“, – aiškino „SME Finance“ atstovas.
Pasak jo, Vokietijoje didžiausią nerimą kelia prasidėjęs nuosmukis apdirbamosios gamybos sektoriuje ir galimos neigiamos šio nuosmukio pasekmės Lietuvos kontraktinės gamybos eksporto rodikliams į Vokietijos rinką.
„Eurostat“ duomenimis, 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys Vokietijoje susitraukė 2,5 proc., o pramonės nuosmukis Vokietijoje buvo plataus masto: iš 24 apdirbamosios gamybos segmentų ketvirtąjį ketvirtį gamybos sumažėjimas buvo fiksuotas net 17-oje segmentų.
„Nors esminės įtakos Vokietijos pramonės gamybos apimčių sumažėjimui turėjo problemos automobilių pramonėje, tačiau tas faktas, kad nuosmukio zonoje yra iš karto 17 Vokietijos pramonės sektorių rodo, kad Vokietijos pramonė tapo labiau pažeidžiama nuo pasaulio ekonomikos problemų“, – svarstė A. Izgorodinas.
Tuo metu Lietuvos eksporto plėtra į Švediją išlieka sparti. Pavyzdžiui, ketvirtąjį 2018 metų ketvirtį eksportas į Švediją išaugo iš karto 11 proc., ir tai buvo geriausias rezultatas per visus 2018 metų ketvirčius.
„Tačiau iš esmės, ši sparti plėtra vyksta dviejų eksporto segmentų – chemijos (ypač trąšų ir plastikų segmentuose) ir medienos bei baldų – dėka. Tad nepaisant to, kad eksportas į Švediją praėjusių metų gale netgi paspartėjo, pats eksporto augimo pobūdis yra labai homogeniškas, t.y. jį iš esmės tempia tik keli eksporto segmentai.
Tuo metu likusiose segmentuose eksporto į Švediją rodikliai toli gražu nežiba: trečią ir ketvirtą ketvirtį tekstilės eksportas į Švediją augo tik 0,1 ir 2 proc.; metalų, mašinų ir įrenginių eksporto į Švediją augimas 2018 metų pradžioje buvo dviženklis, o ketvirtą ketvirtį išaugo vos 2,8 proc.; transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Švediją mažėjo tris ketvirčius iš eilės“, – sakė A. Izgorodinas.
Jis įvertino, kad šiuo metu pagrindinė grėsmė yra nestabilus Švedijos kronos kursas.
„2019 metų pradžia Švedijos kronai buvo prasčiausia per pastaruosius 26 metus: nuo šių metų sausio Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo iš karto 3,3 proc. Savo ruožtu, Švedijos kronos nuvertėjimas jau spėjo pridaryti žalos švedų vartotojų perkamajai galiai ir atitinkamai, vidaus vartojimo rodikliams – pavyzdžiui, 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Švedijoje mažėjo, pirmą kartą nuo pat 2011-ųjų metų. Tad tie Lietuvos eksportuotojai, kurie į Švediją eksportuoja galutinio vartojimo prekes, gali susidurti su nusilpusia vietos vartotojų perkamąja galia ir turėtų atidžiai stebėti tolesnę situaciją.
Švedijos kronos nuvertėjimas yra naudingas švedų eksportuojančiai pramonei ir tai atitinkamai gali padidinti kontraktinės gamybos užsakymus Lietuvos gamintojams: kuo daugiau užsakymų gauna švedų eksportuotojai, tuo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų gali tikėtis ir gamybos partneriai Lietuvoje. Tačiau „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu Švedijos pramonė išnaudoja net 88 proc. visų gamybos pajėgumų ir pagal šį rodiklį pirmauja visoje ES (kartu su Slovakija) – tad chroniškas laisvų gamybos pajėgumų trūkumas gali neleisti Švedijos gamintojams prisiimti naujų eksporto užsakymų ir pasinaudoti atpigusios kronos privalumais“, – komentavo ekonomistas.
„Brexit“ efektas
Kalbant apie Didžiąją Britaniją, A. Izgorodino vertinimu, „Brexit“ skatina Lietuvos verslą avansu didinti eksporto į šią valstybę apimtis.
„Eksporto į Didžiąją Britaniją rodiklius palaiko Lietuvos plastikų ir biotechnologijų įmonių investicijos į gamybos plėtrą ir naujus produktus, itin stipri Didžiosios Britanijos vidaus vartojimo būklė ir avansiniai prekių įvežimai siekiant apsidrausti nuo kietojo „Brexit“ pasekmių.
Iš kitos pusės, Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją rodiklius slopina įmonių psichologinė baimė dėl plėtros į Didžiosios Britanijos rinką ir atitinkamai eksporto srautų nukreipimas į kitas ES rinkas“, – dėstė jis.
Ekonomisto manymu, Lietuvos eksporto į Didžiosios Britanijos rinką srautus šiuo metu palaiko pavydėtinai gera Didžiosios Britanijos ekonominė situacija.
„Turint omeny aukštą neapibrėžtumą dėl „Brexit“, Didžiosios Britanijos BVP visus 2018 metus stabiliai augo, o augimas siekė 1,3-1,6 proc.“, – pastebėjo jis.
A. Izgorodino teigimu, šiuo metu labiausiai pažeidžiami Didžiosios Britanijos rinkoje yra tekstilės bei metalų, mašinų ir įrenginių segmentai – čia eksportas į Britanijos rinką stabiliai mažėjo per visus 2018 metų ketvirčius.
„Ketvirtąjį 2018 metų ketvirtį tekstilės gaminių eksportas į Didžiąją Britaniją susitraukė 14 proc., o metalų, mašinų ir įrenginių eksportas sumažėjo 19,2 proc. Tikėtina, kad ir pirmuoju, ir antruoju atveju eksporto nuosmukį labiausiai lėmė grynai psichologiniai aspektai, t.y. įmonių nenoras didinti eksporto apimtis dėl „Brexit“ ir ateities prekybos taisyklių neapibrėžtumo“, – apibendrino jis.
